Baltijos jūroje vystomas vienas didžiausių atsinaujinančios energetikos projektų regione pasiekė naują etapą. Jūrinio vėjo jėgainių parko „Baltica 2“ vystytojai pranešė, kad užbaigti 150 kilometrų vidinių kabelių trasų paruošimo darbai, kurie ateityje sujungs vėjo turbinas su jūrinėmis transformatorinėmis stotimis. Energetikos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad tai nėra vien techninė detalė – tokio masto infrastruktūros įrengimas jokia prasme nelaikomas rutininiais darbais, nes kiekvienas žingsnis jūroje reikalauja sudėtingų tyrimų, specializuotos technikos ir itin tiksliai suderinto grafiko.
Kabeliai, kurie taps vėjo parko „nervų sistema“
Darbus atliko Nyderlandų bendrovės „Boskalis“ laivas „BOKA Falcon“, kuris užbaigė pirmąją jūros dugno paruošimo kampanijos dalį. Šio etapo metu buvo išvalyti ir techniškai parengti kabelių koridoriai, skirti vidinių elektros kabelių tiesimui tarp būsimų turbinų ir transformatorinių platformų. Būtent šie kabeliai vėliau veiks kaip viso parko „nervų sistema“, nes jais pagaminta elektra bus perduodama iš kiekvienos turbinos į jūrinę pastotę, o iš jos – į sausumą. Projektų vadovai pažymi, kad Baltijos jūros dugnas pasižymi itin nevienalytėmis sąlygomis, todėl kabelių maršrutų planavimas negali būti atliekamas vien pagal žemėlapius – būtini detalūs geologiniai ir geotechniniai tyrimai.
Sudėtingi tyrimai ir saugumo patikros
Prieš pradedant realius darbus buvo atlikta visa eilė specializuotų procedūrų, tarp jų – grunto savybių analizė, jūros dugno struktūros vertinimas bei trasų patikra dėl galimų pavojingų objektų. Didelis dėmesys skirtas nesprogusių sprogmenų paieškai, nes Baltijos jūros dugne vis dar aptinkama Antrojo pasaulinio karo laikų amunicijos. Specialistai naudojo sonarinius ir magnetometrinius tyrimus, siekdami užtikrinti, kad kabelių koridoriai būtų visiškai saugūs. Vystytojų teigimu, pavojingų objektų aptikta nebuvo, todėl darbai galėjo vykti pagal planą, be nenumatytų stabdžių ar maršrutų korekcijų.
Rieduliai ir milžiniška povandeninė technika
Vienas sudėtingiausių etapų buvo kabelių koridorių valymas, nes planuojamose trasose aptikta daug didelių riedulių, kurių dalies skersmuo siekė net iki dviejų metrų. Jų šalinimui naudota specializuota įranga, įskaitant sunkias povandenines sistemas, leidžiančias pašalinti kliūtis ir parengti dugną kabelių įkasimui. Po valymo pradėti kabelių įkasimo darbai, kurie užtikrina, kad infrastruktūra ateityje būtų apsaugota nuo mechaninių pažeidimų, pavyzdžiui, laivų inkarų ar žvejybos įrangos. Energetikos ekspertai pabrėžia, kad kabelių paslėpimas po dugno sluoksniu yra kritiškai svarbus tiek saugumui, tiek ilgalaikiam tinklo patikimumui.
Kitas žingsnis – eksporto kabeliai į sausumą
Pasibaigus vidinių kabelių trasų etapui, projektas pereina prie dar didesnio masto darbų – numatyta parengti apie 260 kilometrų eksporto kabelių maršrutų, kuriais pagaminta elektra bus perduodama į sausumos transformatorių stotį Chočevo savivaldybėje. Šiuos darbus planuojama patikėti kabelių klojimo laivams „Ndurance“ ir „Boka Ocean“. Analitikų vertinimu, būtent eksporto kabeliai yra vienas strategiškai svarbiausių projekto elementų, nes nuo jų priklausys, kaip efektyviai jūroje pagaminta energija pasieks nacionalinę elektros sistemą.
„Baltica 2“ – vienas didžiausių projektų Baltijoje
„Baltica 2“ projektas, kurio planuojama galia siekia apie 1,5 GW, yra bendra Lenkijos energetikos grupės PGE ir Danijos bendrovės „Ørsted“ investicija. Skaičiuojama, kad pradėjus veikti parkas galės aprūpinti elektra daugiau nei 2,5 milijono namų ūkių, o tai leistų jam tapti didžiausiu jūriniu vėjo jėgainių parku Lenkijoje ir vienu reikšmingiausių visame Baltijos regione. Pagal dabartinį grafiką, artimiausiais etapais planuojamas pamatų montavimas, jūrinių transformatorinių platformų įrengimas bei eksporto kabelių tiesimas.
Kodėl tai svarbu ir Lietuvai
Nors projektas įgyvendinamas Lenkijos vandenyse, energetikos specialistai pažymi, kad tokios investicijos turi platesnį regioninį poveikį. Baltijos jūra tampa viena svarbiausių jūrinio vėjo energetikos zonų Europoje, o Lietuva kartu su Latvija ir Estija taip pat planuoja didelius offshore projektus. Ekspertų vertinimu, Baltija pasižymi palankiomis sąlygomis vėjo energetikai dėl stabilaus vėjo greičio, santykinai nedidelio gylio ir artimos pakrantės infrastruktūros. Tokie projektai ne tik didina atsinaujinančios energijos dalį, bet ir stiprina viso regiono energetinį saugumą.
Nuo vizijos – prie realios statybos
Energetikos sektoriaus atstovai pabrėžia, kad po vandeniu parengti kabelių koridoriai ir artėjantys montavimo darbai rodo aiškų poslinkį – jūrinė vėjo energetika Baltijos regione pereina iš planavimo fazės į intensyvios statybos etapą. Tai procesas, kuris artimiausiais metais gali iš esmės pakeisti elektros gamybos struktūrą, investicijų kryptis ir net geopolitinę energetikos pusiausvyrą regione, kuriame vis didesnį vaidmenį užima vietiniai, nuo iškastinio kuro mažiau priklausomi energijos šaltiniai.
Šaltinis: https://tech.wp.pl/s/portalstoczniowy-pl/baltyk-uzbrojony-w-150-km-kabli-najwieksza-farma-wiatrowa-rosnie-w-sile,7256435377885761a
