„Google“ ruošia pokyčius, kurie gali iš esmės pakeisti įprastą naršymo patirtį. Bendrovė siekia, kad „Chrome“ taptų ne tik langu į internetą, bet ir aktyviu pagalbininku, gebančiu atlikti dalį užduočių už patį vartotoją. Naujos krypties centre – dirbtinio intelekto sprendimai, susiję su „Gemini“.
„Chrome“ – nuo naršyklės prie asistento
Iki šiol naršyklė buvo pasyvus įrankis: vartotojas pats ieškojo, skaitė, pildė formas ir priiminėjo sprendimus. Planuojama „Automatinio naršymo“ funkcija keistų šią logiką. Dirbtinis intelektas galėtų savarankiškai judėti per svetaines, surasti reikiamą informaciją, atlikti pasikartojančius veiksmus ir net pildyti sudėtingesnes formas.
Svarbus akcentas – kontrolė. Nors DI galėtų atlikti techninius žingsnius, galutiniai veiksmai, tokie kaip pirkimo patvirtinimas ar oficialių dokumentų siuntimas, liktų žmogaus rankose. Tokiu būdu „Google“ bando suderinti automatizaciją su saugumo ir atsakomybės principais.
Nuolatinė šoninė juosta vietoje iššokančių langų
Vienas labiausiai matomų pokyčių – sąsajos dizainas. Vietoje epizodinių iššokančių DI langų planuojama nuolatinė šoninė juosta. Joje „Gemini“ galėtų veikti fone ir matyti, kas vyksta aktyviuose skirtukuose.
Praktikoje tai reikštų kontekstinį supratimą. Jei vartotojas skaito straipsnį, DI galėtų padėti jį apibendrinti ar paaiškinti sudėtingesnes vietas. Jei ieškoma prekės, asistentas galėtų palyginti kainas ar technines charakteristikas skirtingose svetainėse.
Glaudesnė integracija su „Google“ paslaugomis
Naudotojams, kurie renkasi mokamas „Google“ paslaugas, DI galimybės būtų dar platesnės. „Gemini“ galėtų pasiekti „Gmail“, kalendorių ar kitus susietus duomenis, jei vartotojas suteiktų aiškų leidimą.
Tokie scenarijai atveria naujas funkcijas: automatiškai parengti atsakymų juodraščiai, susitikimų planavimas, kelionių organizavimas pagal gautus rezervacijų laiškus. Naršyklė tokiu atveju tampa centriniu darbo ir informacijos valdymo tašku.
Personalizacija: patogumas ir jautrumas
Vienas ambicingiausių žingsnių – galimybė susieti naršymo istoriją su DI modeliu. Tikslas – sukurti sistemą, kuri suprastų vartotojo įpročius ir pasiūlytų pagalbą dar prieš aiškiai suformuluojant užklausą.
Tai gali reikšti greitesnę reikalingų dokumentų paiešką, priminimus ar išmanesnes rekomendacijas. Tačiau būtent čia kyla daugiausia diskusijų dėl privatumo. Naršymo istorija ir asmeniniai duomenys yra jautri sritis, todėl „Google“ akcentuoja, kad tokie sprendimai veiktų tik su aiškiu vartotojo sutikimu.
Ką tai keičia kasdienybėje
Paprastam vartotojui tokie pokyčiai gali reikšti mažiau rutinos. Jei DI gali surasti informaciją ilgame tekste, užpildyti registracijos laukus ar padėti susisteminti duomenis, sutaupomas laikas ir dėmesys.
Kartu keičiasi pati naršyklės samprata. Ji tampa nebe pasyviu įrankiu, o aktyviu skaitmeniniu partneriu. Tai žingsnis link aplinkos, kurioje kompiuteris ne tik vykdo komandas, bet ir interpretuoja ketinimus.
Technologinis posūkis, kurio poveikis dar tik aiškės
Tokios funkcijos šiuo metu testuojamos ir diegiamos etapais, pirmiausia didžiosiose rinkose. Istorija rodo, kad ne visi eksperimentiniai sprendimai tampa standartais, tačiau kryptis aiški – naršyklės evoliucionuoja į išmanius asistentus.
Jei ši vizija pasiteisins, ateityje interneto naršymas gali priminti nebe rankinį darbą, o dialogą su sistema, kuri supranta, padeda ir veikia kartu su vartotoju.
