Telefoninis skambutis, mandagus balsas kitame laido gale ir ramiai ištarta „skambinu iš jūsų banko“ – scenarijus, kuris kasdien pasikartoja tūkstančiams žmonių. Problema ta, kad vis dažniau tai būna ne banko darbuotojai, o profesionaliai pasiruošę sukčiai.
Pastaraisiais metais telefoninio sukčiavimo schemos tapo gerokai sudėtingesnės. Nusikaltėliai naudoja vadinamąjį numerio klastojimą – technologiją, leidžiančią ekrane parodyti numerį, kuris atrodo identiškas oficialiai banko pagalbos linijai. Vartotojas mato pažįstamą kombinaciją, todėl budrumas natūraliai sumažėja.
Kodėl šie skambučiai tokie įtikinami
Sukčiai retai pradeda nuo tiesioginio prašymo pateikti duomenis. Dažniausiai pasirenkama psichologiškai paveiki taktika – sukelti nerimą. Pokalbis prasideda tariamu perspėjimu apie įtartiną operaciją, galimą sąskaitos blokavimą ar bandymą pavogti lėšas.
Balsas skamba profesionaliai, tonas – rūpestingas, o žinutė – skubi. Būtent skubos jausmas tampa pagrindiniu ginklu. Žmogus spaudžiamas priimti sprendimus čia ir dabar, nepaliekant laiko ramiai patikrinti informacijos.
Frazių rinkinys, kuris turėtų įjungti „raudoną signalą“
Ekspertai, analizuojantys finansinius sukčiavimus, pastebi, kad tokie skambučiai dažnai turi pasikartojančių elementų. Įtarimą turėtų kelti teiginiai apie:
- „užfiksuotą įtartiną prisijungimą“
- „būtiną skubų tapatybės patvirtinimą“
- „pinigų perkėlimą į saugią sąskaitą“
- „reikalingą SMS kodo padiktavimą“
- „techninę pagalbą įdiegiant programą“
Bankų atstovai nuolat pabrėžia paprastą, bet kritiškai svarbią taisyklę – teisėti darbuotojai telefonu neprašo prisijungimo slaptažodžių, PIN kodų ar SMS patvirtinimo kodų.
Pavojingiausia schema – „pagalba“, kuri baigiasi tuščia sąskaita
Vienas dažniausių scenarijų – pasiūlymas „padėti apsaugoti pinigus“. Aukai siūloma įsidiegti nuotolinės prieigos programas, tokias kaip „AnyDesk“ ar „TeamViewer“. Argumentas skamba logiškai: esą specialistas padės sustabdyti ataką.
Realybėje situacija visiškai priešinga. Įdiegus tokią programą, nusikaltėliai gali perimti įrenginio kontrolę, matyti ekraną, atlikti pavedimus ir patvirtinti operacijas pačios aukos rankomis.
Net jei numeris atrodo tikras – tai dar nieko nereiškia
Numerio klastojimo technologija leidžia sukurti iliuziją, kad skambina oficiali institucija. Ekrane gali būti rodomas banko, policijos ar net valstybės institucijos numeris. Vizualinis patikimumas čia tampa spąstais.
Todėl specialistai rekomenduoja remtis ne tuo, ką rodo telefonas, o tuo, kas sakoma pokalbio metu.
Saugiausia reakcija – trumpa ir paprasta
Jei skambutis kelia bent menkiausią abejonę, saugiausias veiksmas – mandagiai nutraukti pokalbį. Po to verta pačiam perskambinti oficialiu banko numeriu, kuris nurodytas kortelėje ar banko svetainėje.
Svarbiausia taisyklė tokiose situacijose – niekada nepriimti sprendimų spaudžiant emocijoms. Sukčiavimo schemos beveik visada remiasi stresu, baime ir dirbtinai sukurtu skubumu.
Telefoninis balsas gali skambėti ramiai, profesionaliai ir įtikinamai. Tačiau finansinio saugumo pasaulyje galioja sena, bet nepaprastai tiksli taisyklė: jei kažkas ragina veikti nedelsiant ir prašo konfidencialios informacijos – tai beveik visada ženklas sustoti.
Šaltinis: https://www.dobreprogramy.pl/dzwoni-telefon-gdy-padna-takie-slowa-lepiej-sie-rozlacz,7255756252854720a
