Ši žiema daliai saulės baterijų savininkų atnešė šaltą dušą ne tik lauke, bet ir sąskaitose. Lūkesčiai apie simbolinius ar net nulinius mokėjimus susidūrė su realybe: trumpesnės dienos, menka saulės spinduliuotė ir išaugęs elektros poreikis. Net ir modernios sistemos negali panaikinti sezoniškumo – šaltuoju metu energijos suvartojimas vidutiniškai padidėja apie penktadalį, o gamyba krenta.
Vasarą sugeneruotas perteklius dažnai atrodo solidus, tačiau žiemos viduryje jis tirpsta greičiau, nei daugelis tikėjosi. Saulės moduliai efektyviausi esant ryškiai šviesai, o gruodžio–sausio mėnesiais būtent jos labiausiai trūksta. Kai prie to prisideda speigas, šildymo ir buitiniai prietaisai dirba intensyviau, todėl balansas pasislenka ne vartotojo naudai.
Vasaros euforija prieš žiemos aritmetiką
Namų ūkiai, naudojantys grynojo atsiskaitymo ar panašius modelius, šiltuoju sezonu neretai mato nulinę ar net „minusinę“ sąskaitą. Tai sukuria stiprų finansinio komforto jausmą. Tačiau rudeniui pereinant į žiemą situacija pasikeičia: gamyba mažėja, o poreikis auga.
Ne vienas savininkas pastebi tą pačią kreivę: pavasarį ir vasarą – stabilus perteklius, rudenį – pirmieji mokėjimai, žiemą – reikšmingesnės sumos. Spalio ar lapkričio sąskaitos dar atrodo pakenčiamos, bet gruodį ar sausį jos gali perkopti psichologiškai jautrias ribas. Metinis rezultatas vis dar gali būti teigiamas, tačiau atskiri žiemos mėnesiai dažnam kelia įtampą.
Šilumos siurbliai – efektyvūs, bet alkani elektrai
Didžiausią spaudimą žiemą patiria būstai, šildomi vien elektra, ypač šilumos siurbliais. Šie įrenginiai laikomi efektyviais, tačiau esant dideliam šalčiui jų darbo intensyvumas išauga. Paradoksas paprastas: kai šilumos reikia daugiausia, saulės baterijos pagamina mažiausiai.
Tokiais laikotarpiais elektros suvartojimas gali šoktelėti iki lygių, kurių vasaros gamyba nebesugeba kompensuoti. Dėl to net saulės elektrines turintys namų ūkiai sulaukia kelių šimtų eurų sąskaitų. Technologiškai tai nėra sistemos „gedimas“ – tai klimato ir fizikos dėsnių kombinacija.
Energijos kaupimo baterijos: kas jos gali ir ko – ne
Augant atsargumui, vis daugiau pirkėjų svarsto apie kaupimo baterijas. Jos leidžia dieną pagamintą energiją panaudoti vakare ar naktį, mažina momentinę priklausomybę nuo tinklo tarifų. Tai suteikia daugiau lankstumo ir trumpalaikio stabilumo.
Tačiau baterija nėra sezoninis „sandėlis“. Ji negali išsaugoti liepos saulės iki sausio. Žiemos savaitėmis, kai gamyba menka, baterijos taip pat lieka beveik tuščios. Tai reiškia, kad jos padeda optimizuoti paros balansą, bet neišsprendžia ilgų tamsių mėnesių problemos.
Saulės energetika išlieka stiprus sprendimas metiniame pjūvyje, tačiau žiema primena paprastą tiesą: nulinė sąskaita nėra garantija, o tik scenarijus, priklausantis nuo sezono, oro ir vartojimo įpročių. Energetikos matematika retai pasiduoda iliuzijoms, bet beveik visada apdovanoja tuos, kurie skaičiuoja ne mėnesiais, o metais.
