Lietuvos gyventojai į 2026-uosius žengia be didelių iliuzijų – finansinės padėties pagerėjimo tikisi vos 6 proc., o beveik trys ketvirtadaliai prognozuoja augančias kasdienes išlaidas. Didžiausią nerimą kelia kainų šuoliai ir galimi sprendimai dar labiau padidinti mokesčius, todėl optimistines kalbas apie ekonomikos augimą daugelis vertina atsargiai. Reprezentatyvus ekonominių lūkesčių tyrimas rodo aiškią nuotaiką: žmonės labiau laukia naujų sąskaitų nei gerų žinių.
Augimas statistikoje, bet ne piniginėse
Viešojoje erdvėje netrūksta signalų apie spartesnį ekonomikos augimą, tačiau dalis gyventojų teigia to nejaučiantys savo kasdienybėje. Pasak Vartotojų aljanso atstovų, labiausiai nerimauja vyresni, regionuose gyvenantys ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės, kuriems maisto, šildymo, degalų ir transporto kainos tampa vis sunkiau pakeliamos. Net jei makroekonominiai rodikliai atrodo stabilūs, namų ūkių biudžetuose realybė dažnai atrodo visai kitaip.
Vos 6 proc. tiki pagerėjimu
Tyrimo duomenimis, 40 proc. respondentų mano, kad šalies ekonominė padėtis išliks panaši kaip pernai, panaši dalis prognozuoja blogėjimą, o geresnio gyvenimo tikisi tik maža mažuma. Ekonomistas dr. Tomas Karpavičius pažymi, kad šie skaičiai atspindi ne vien ekonominę situaciją, bet ir pasitikėjimo klimatą, kurį veikia politinis nestabilumas, skandalai bei nuolat koreguojama mokesčių sistema. Istorinė patirtis rodo, kad net augant atlyginimams nesaugumo jausmas gali išlikti, jei žmonės baiminasi kainų ir fiskalinio spaudimo.
Kainos ir mokesčiai – dvigubas spaudimas
Net 72 proc. gyventojų tikisi, kad jų kasdienės išlaidos didės, o infliacijos grėsmę kaip pagrindinę baimę įvardija 67 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė respondentų nerimauja dėl galimo mokesčių didinimo, o beveik kas antras mini degalų brangimą, kuris gali būti susijęs su akcizų politika. Pasak ekonomistų, žmonės jaučia dvigubą spaudimą: kainų augimą ir galimą ar jaučiamą valstybės fiskalinį spaudimą, kuris sustiprina finansinio nesaugumo pojūtį.
Gyventojai prašo ne pažadų, o stabilumo
Paklausti, kokių sprendimų tikėtųsi iš valdžios, žmonės dažniausiai mini mokesčių mažinimą arba bent jau jų nedidinimą, efektyvesnį viešųjų finansų valdymą ir biurokratijos mažinimą. Pusė respondentų taip pat pabrėžia būtinybę didinti pajamas – atlyginimus, pensijas ir socialines išmokas, nes būtent tai, jų manymu, galėtų amortizuoti kainų augimą. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad kai visuomenėje įsivyrauja lūkestis apie blogėjimą, natūraliai mažėja vartojimas ir investicinis aktyvumas, o tai gali tapti savotiška saviįgyvendinančia prognoze.
Tyrimo rezultatai atliepia platesnes europines tendencijas – ekonomika ir darbo vietų kūrimas išlieka tarp svarbiausių klausimų, o finansinio saugumo jausmas tampa ne mažiau svarbus nei patys augimo skaičiai.
