Policijos statistika rodo, kad vagysčių skaičius nuolaidų parduotuvėse auga, tačiau darbuotojams tai – ne sausi skaičiai, o kasdienė realybė. Smulkūs „dingimai“, atplėštos pakuotės ir bandymai apeiti savitarnos kasas tapo beveik rutina. „Mes tai matome nuolat“, – sako Renata, daugiau nei dešimtmetį dirbusi parduotuvėje Kališe.
Pastarosiomis savaitėmis daug dėmesio sulaukė istorija apie moterį, kuri mėnesius sukčiavo savitarnos kasoje ir buvo sulaikyta tik po keliasdešimto karto. Schema paprasta – dalis prekių nuskenuojama, dalis „pamirštama“. Tokie atvejai atskleidžia, kaip lengvai kai kurie klientai patiki, kad sistema jų nepastebės.
Darbuotojai sako, kad didžiausia problema – ne pavienės vagystės, o pasikartojantis elgesys. „Kai kurie žmonės mano, kad viskas baigsis tik įspėjimu. Deja, po kelių dienų jie grįžta ir bando vėl“, – pasakoja Kuba, dirbantis apsaugoje vienoje Silezijos parduotuvėje.
Statistika iš tiesų dviprasmiška. Vienais laikotarpiais fiksuojamas sumažėjimas, kitais – nauji šuoliai, ypač didžiuosiuose miestuose ir didelėse prekybos vietose. Tačiau lentynų lygmenyje tendencija aiški: nuostoliai iš smulkių vagysčių niekur nedingo.
Kas vagia? Ne tik „įtartini tipai“
Stereotipas apie vagį su gobtuvu seniai nebeatitinka tikrovės. „Tai gali būti paauglys, bet taip pat elegantiškai apsirengęs vyras ar net mama su vaiku“, – sako Agnieszka, dirbanti Varšuvos nuolaidų parduotuvėje. Pasak jos, dažnai labiausiai nustebina būtent „paprasti klientai“.
Darbuotojai išskiria kelias dažniau pasitaikančias grupes. Senjorai dažnai vagia nedideles maisto prekes, neretai lydimi gėdos ir pasimetimo. Paaugliai, priešingai, linkę reaguoti impulsyviai – neigti, ginčytis ar net provokuoti konfliktą.
„Kartais jie šaukia, įžeidinėja, kelia sceną ir bando įbauginti“, – pasakoja Renata. Situacijos, kurios teoriškai turėtų baigtis trumpu pokalbiu, kartais virsta emocingais konfliktais. Grasinimai advokatais, tėvais ar „pažintimis“ tampa gynybos taktika.
Apsaugos darbuotojai pabrėžia, kad tokiais atvejais svarbiausia – procedūros. Asmens sulaikymas, duomenų fiksavimas, vaizdo įrašų peržiūra, policijos iškvietimas. „Mes nesame teisėjai, bet turime reaguoti“, – sako Kuba.
Ką vagia dažniausiai? Atsakymas stebėtinai banalūs
2025–2026 m. duomenys ir darbuotojų patirtis rodo tą pačią kryptį. Dažniausiai dingsta maisto produktai, ypač saldumynai ir užkandžiai. Šokoladiniai batonėliai, saldainiai, gėrimai – smulkūs, lengvai paslepiami daiktai.
Antroje vietoje – alkoholis ir cigaretės. „Alkoholis yra ypatinga problema, nes nuostoliai didesni, o konfliktų rizika – taip pat“, – aiškina Kuba. Taip pat dažnai vagiama kosmetika, higienos prekės ir buitinė chemija.
Kodėl tai vyksta vis dažniau
Darbuotojai mini kelias priežastis: augančias kainas, finansinį spaudimą, bet ir paprastą oportunizmą. „Ne visi vagia iš būtinybės. Dalis tiesiog tikrina ribas – ar pavyks“, – sako Agnieszka.
Prekybininkai investuoja į kameras, analitines sistemas, savitarnos kasų kontrolę. Tačiau technologijos neišsprendžia visko. Galiausiai situaciją lemia ne tik apsauga, bet ir visuomenės požiūris į „smulkią vagystę“, kuri kai kam vis dar atrodo beveik nekalta išdaiga.
Šaltinis: https://kobieta.wp.pl/pracuje-w-dyskoncie-mowi-co-najczesciej-kradna-dzis-klienci-7256434668124544a
