Skaičiuojant paskutines vasario dienas ir vis dažniau pasigirstant kalboms apie nenumaldomai artėjantį pavasarį, sodininkai į savo valdas žvelgia ne tik su didžiule viltimi, bet ir su neslepiamu nerimu. Šiemet Lietuvą aplankiusi tikra, sniegu ir šalčiais dosni žiema kai kuriems sodybų savininkams paliko itin brangių ir karčių pasekmių.
Nors iš pirmo žvilgsnio apsnigti sodai atrodė tarsi iš pasakos, prasidėjęs atodrėkis atskleidė tikrąjį gamtos stichijos mastą. Sniego svoris virto negailestinga griaunamąja jėga. Draudimo bendrovių duomenys rodo šokiruojančią tendenciją: žalų skaičius soduose šiemet mušė visus įmanomus rekordus, o didžiausią smūgį patyrė tai, kas sodininkams yra brangiausia – jų šiltnamiai.
Žiemos metamorfozė: kaip nekaltas sniegas tampa destruktyvia jėga
Šią žiemą mūsų šalyje tikrai netrūko nei gausių, ilgai trunkančių kritulių, nei staigių temperatūrų svyravimų. Sniego sluoksnis daugelyje Lietuvos vietovių buvo gerokai storesnis ir masyvesnis nei pastaraisiais, šiltesniais metais. Tačiau didžiausia problema yra ne pats sniego kiekis, o jo fizikinės savybės keičiantis oro temperatūrai.
Labiausiai nuo šio gamtos reiškinio nukenčia lengvesnės konstrukcijos statiniai sode. Ypač pažeidžiami yra populiarieji polikarbonatiniai ar plono aliuminio karkaso šiltnamiai, kurių konstrukcijos paprasčiausiai nėra pritaikytos atlaikyti šlapią, suledėjusį ir tonas sveriantį sniego masyvą.
Dienos metu, kai saulė šiek tiek pašildo orą arba prasideda atodrėkis, ant stogo esantis sniegas aptirpsta ir godžiai prisigeria atmosferos drėgmės. Jis tampa sunkus ir klampus. Atėjus vakarui ir oro temperatūrai vėl nukritus žemiau nulio, ši šlapia masė akimirksniu pašąla. Taip ant jūsų šiltnamio stogo susidaro vientisas, itin sunkus ir kietas ledinis sluoksnis, kuris negailestingai slegia visą karkasą.
Šokiruojanti draudikų statistika: nuostoliai išaugo net septynis kartus
Skaičiai kalba patys už save ir jie yra tikrai negailestingi. BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova atskleidžia, kad tokia ledinė masė stipriai apsunkina konstrukcijas, todėl dažniausiai lūžta ar neatitaisomai deformuojasi šiltnamių rėmai.
Tragiškiausia tai, kad net 80–90 procentų visų užfiksuotų atvejų šiltnamiai ne šiaip įlinksta, o sugriūva visiškai, nepalikdami jokios galimybės jų suremontuoti. Statistikos šuolis yra tiesiog milžiniškas: jei praėjusiais metais bendrovė fiksavo tik šešis tokius įvykius, tai šiemet jų užregistruota jau net 44. Tai reiškia, kad nelaimių skaičius išaugo daugiau nei septynis kartus.
Finansinė šių nelaimių išraiška taip pat verčia susimąstyti. Draudimo bendrovės duomenimis, vidutinė išmokos suma už sugadintą ar visiškai sugriuvusį šiltnamį siekia apie penkis šimtus eurų. Tačiau kai kuriais atvejais nuostoliai būna gerokai didesni – didžiausia šią žiemą užfiksuota išmoka už suniokotą sodo turtą siekė net 1100 eurų.
Lemtinga klaida: kodėl laukti traškesio yra per vėlu
Nuo tokių tūkstantinių nuostolių iš tiesų galima visiškai nesunkiai apsisaugoti. Pats svarbiausias ir neatidėliotinas darbas – laiku ir reguliariai nuvalyti sniegą nuo šiltnamio stogo.
Pavojingiausias momentas sodininkui ateina būtent tuomet, kai sniegas pradeda tirpti ir vėl pašąla. Jis susisluoksniuoja, tampa neįtikėtinai sunkus, o susidaręs ledas sukuria kritinę apkrovą statinio arkoms. Reikia suprasti, kad net ir patys tvirtesni, brangesni polikarbonatiniai ar stikliniai šiltnamiai gamintojų nėra pritaikyti atlaikyti tokį ekstremalų ledo spaudimą.
Draudimo ekspertai griežtai rekomenduoja jokiu būdu nelaukti to momento, kol konstrukcija ims akivaizdžiai linkti, o polikarbonatas pradės grėsmingai traškėti. Sniegą nuo stogo reikėtų valyti profilaktiškai, ypatingą dėmesį tam skiriant po kiekvieno gausesnio snygio ar prasidėjus atodrėkiui.
Svarbu paminėti ir tai, kad būtina ne tik aklai nuvalyti sniegą, bet ir labai kritiškai, iš arti įvertinti paties šiltnamio būklę. Net ir iš pirmo žvilgsnio visiškai nedidelės, vos pastebimos rėmo deformacijos gali būti rimtas signalas, kad konstrukcija jau patyrė per didelę apkrovą ir jos stabilumas yra pažeistas. Pastebima, kad daugeliu atvejų žmonės sureaguoja ir griebiasi kastuvų per vėlai – tuomet, kai stogas jau būna negrįžtamai įgriuvęs.
Tylioji sodo tragedija: ledo šarvuose dūstantys ir lūžtantys augalai
Tačiau griūvantys šiltnamiai tėra tik viena medalio pusė. Ne ką mažesnę ir dažnai sunkiau atitaisomą žalą storas sniego sluoksnis gali padaryti ir gyvajai sodo daliai – patiems dekoratyviniams bei vaismedžiams.
Patyrusi sodininkė Ana Juknienė įspėja, kad nuo didžiulio, šlapio sniego svorio medžių bei dekoratyvinių krūmų šakos gali tiesiog neatlaikyti ir skausmingai nulūžti, atverdamos žaizdas pavasarinėms infekcijoms.
Sodininkė aiškina, kad pavojingiausia situacija susidaro būtent šiuo besikeičiančių orų laikotarpiu, kai temperatūra dieną pakyla aukščiau nulio, o naktį vėl smarkiai atšąla. Tokiu atveju ant medžių šakų susiformuoja storas ledo sluoksnis, kuris kartu su prikibusiu sniegu tampa tarsi kietu, sunkiu šarvu. Jeigu šis sniegas galutinai suledėja ir ant jo dar papildomai pasninga, net ir pačios storiausios šakos gali neatlaikyti šios fizinės apkrovos.
Gelbėjimo operacija sode: kodėl griežtai draudžiama naudoti jėgą
Ką daryti matant tokį vaizdą? Jeigu jūsų sode dar nenutirpęs sniegas sunkiai laikosi ant obelų šakų, palinkusių tujų ar gležnų krūmų, jį būtina atsargiai nupurtyti. Tačiau čia slypi didžiulis pavojus – tai daryti reikia itin atsakingai.
Svarbiausia taisyklė: purtyti reikia ne stipriai ir grubiai, o labai švelniai, tarsi vibruojant šaką, kad sniegas pats natūraliai nuslystų žemyn. Niekada nedaužykite apšalusių šakų lazdomis ar kastuvais, nes sušalusi mediena yra labai trapi ir lūžta greičiau nei pats ledas. Pasirūpinti savo augalais ir išvaduoti juos iš ledo gniaužtų būtina nedelsiant, kol neprasidėjo aktyvi pavasarinė augalų vegetacija ir neprabudo pumpurai.
Netikėtas posūkis: kada storas sniego sluoksnis tampa išsigelbėjimu
Visgi, gamtoje nėra vien tik juoda ar balta. Ekspertai teigia, kad storas sniego sluoksnis sode gali būti ir be galo naudingas, jeigu jis yra tinkamai stebimas ir „suvaldytas“. Iš tiesų, sniegas gali tapti pačia geriausia natūralia apsauga ir gyvybės eliksyru artėjančiam sausam pavasario sezonui.
Sniegas žiemą veikia kaip stora, šilta pūkinė antklodė. Jis puikiai izoliuoja dirvą, išlaiko žemės šilumą ir saugo jautrias augalų šaknis nuo stiprių temperatūros svyravimų bei gilių, plikų šalčių. Kadangi šiemet sniego sluoksnis buvo tikrai storas, didelės rizikos, kad vaismedžių šaknys bus nušalusios, praktiškai neliko.
Be to, lėtai tirpdamas pavasarį, sniegas giliai ir tolygiai sudrėkina dirvą. Ši gili drėgmė bus gyvybiškai reikalinga augalų šaknims, kai jos pabus po žiemos miego ir pradės aktyviai siurbti maisto medžiagas iš žemės. Svarbiausia tiesiog neleisti sniegui tapti žalingam dėl savo fizinio svorio ant antžeminių augalo dalių.
Pavasarinis auditas: į ką būtina atkreipti dėmesį dabar
Prasidėjus didžiajam atodrėkiui, kiekvienam sodybos šeimininkui verta nieko nelaukiant išeiti į kiemą, atidžiai apžiūrėti savo sodą ir atlikti savotišką pavasarinį auditą.
Atidžiai įsitikinkite, ar jauni medeliai nėra pavojingai pasvirę, ar tirpstantis sniegas neišjudino jų šaknų sistemos, ar ant kamienų nesimato gilių įtrūkimų, o šakose – atvirų žaizdų nuo nulūžimų. Taip pat be galo svarbu atidžiai stebėti, kaip greitai tirpstantis vanduo pasiskirsto jūsų sklype.
Jei vanduo susigeria į žemę tolygiai, tai yra pati natūraliausia ir naudingiausia drėgmė jūsų būsimam derliui. Tačiau, atkreipkite dėmesį, jei vanduo didžiulėmis balomis kaupiasi aplink medžių kamienus ar sklypo žemumose, jis gali uždusinti ir supūdyti augalų šaknis. Tokiu atveju būtina nedelsiant iškasti nedidelius griovelius ir padėti vandeniui nutekėti toliau nuo vaismedžių.
