Europa nebegali gyventi pagal „švelnaus atšilimo“ scenarijų. Naujoje Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais ataskaitoje skamba aiškus raginimas: valstybės turi iš esmės peržiūrėti savo aplinkosaugos ir prisitaikymo strategijas, ruošiantis galimam 3 °C pasaulinės temperatūros kilimui. Skaičius atrodo kaip tolima prognozė, tačiau mokslininkai pabrėžia – tai tampa realistišku horizontu, o delsimas jau kainuoja milijardus.
Ekspertai įspėja, kad žemynas jau dabar patiria ekonominius ir socialinius nuostolius, kurių mastas auga greičiau nei politinės reakcijos.
Lėta adaptacija jau turi kainą
ESABCC valdybos narys Martinas van Aalstas atvirai konstatuoja: Europa juda per lėtai. Pasak jo, daugelis prisitaikymo priemonių nėra technologiniai stebuklai ar futuristiniai eksperimentai. Tai sprendimai, paremti elementaria logika – miestų vėsinimas, infrastruktūros atsparumas karščiui, vandens išteklių valdymas, sveikatos sistemų pasirengimas ekstremalioms bangoms.
Van Aalstas pabrėžia, kad užduotis sudėtinga, bet visiškai įveikiama. Kitaip tariant, problema slypi ne mokslo ribose, o politinėje valioje ir planavimo greityje.
Prognozės, kurios nebeleidžia atsipalaiduoti
Ataskaitoje nurodoma, kad iki 2100 metų pasaulinė temperatūra gali pakilti 2,8–3,3 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. Tai beveik dvigubai viršija 2015 m. Paryžiaus susitarime iškeltą siekį apriboti atšilimą iki 1,5–2 °C. Šis atotrūkis kelia rimtų klausimų dėl dabartinių tarptautinių susitarimų efektyvumo.
Mokslininkai primena, kad net ir „kelių dešimtųjų“ skirtumai klimato sistemoje reiškia visiškai kitokį ekstremalių reiškinių dažnį – karščio bangas, sausras, potvynius, žemės ūkio nuostolius.
„Laipsniškos ir per vėlyvos“ pastangos
ESABCC analitikai dabartinę vyriausybių politiką vertina kritiškai. Prisitaikymo priemonės dažnai įvardijamos kaip nepakankamos, pernelyg laipsniškos ir pradedamos tada, kai poveikis jau akivaizdus. Toks modelis reiškia nuolatinį „gesinimą“, o ne sisteminį pasirengimą.
Ekspertai akcentuoja, kad klimato kaita nebėra vien aplinkosaugos klausimas. Tai ekonomikos stabilumo, energetikos saugumo, visuomenės sveikatos ir socialinės nelygybės problema.
Europa atsiduria kryžkelėje, kur pasirinkimas paprastas tik teoriškai: investuoti į prevenciją dabar arba mokėti daug didesnę kainą ateityje. Klimato sistema, skirtingai nei politiniai ciklai, kompromisų nepripažįsta – ji tiesiog reaguoja į fiziką.
Šaltinis: https://nra.lv/tautaruna/citi/514437-klimata-parmainas-eiropa-esabcc-bridina-par-30c-temperaturas-kapumu.htm
