Trečiadienio, vasario 25-osios, naktį Latvijos keliuose startuoja dar vienas kontrolės etapas. Šalyje pradės veikti trys nauji vidutinio greičio matavimo prietaisai, o tai reiškia, kad įprastas „paspaudžiu – atleidžiu“ važiavimo stilius gali baigtis bauda. Lietuviams, planuojantiems kelionę į Latviją – nesvarbu, ar į Rygą, ar link Talino – verta žinoti, kur tiksliai atsiras nauji matavimo ruožai ir ką jie fiksuos.
Kur teks būti atidesniems
Nauji kontrolės ruožai įrengti strategiškai svarbiose magistralėse. Vidutinio greičio matavimas nuo šiol veiks Talino greitkelyje (A1) atkarpoje nuo Vitrupės iki Svētciemso (74,6–81,1 km), Liepojos plente (A9) nuo 10 kilometro iki Kagių (9,9–23,1 km) bei tame pačiame A9 ruože nuo Blīdenės iki Brocėnų (80,0–93,6 km). Tai keliai, kuriais dažnai važiuoja ir lietuviai – tiek turistai, tiek tranzitu vykstantys vairuotojai.
Šiuose ruožuose sistema neapsiribos vien greičiu. Prietaisai taip pat tikrins, ar transporto priemonė turi galiojantį privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą (OCTA), ar atlikta techninė apžiūra bei ar sumokėti kelių mokesčiai.
Kontrolės tinklas plečiasi sparčiai
Latvijos institucijos neslepia ambicijų – vien šiais metais planuojama įdiegti 17 naujų vidutinio greičio kontrolės etapų. Nuo kovo iki gegužės vidutinio greičio matavimas bus aktyvuotas dar 14 ruožų įvairiuose šalies keliuose, tarp jų – Vidžemės greitkelyje (A2), Valmieros plente (A3), Daugpilio plente (A6), Ventspilio plente (A10), Rygos aplinkkeliuose (A4 ir A5), kelyje Tīnūži–Koknesė (P80) bei nacionaliniame pagrindiniame kelyje A12.
Tai reiškia paprastą dalyką: „tuščių“ atkarpų, kuriose būtų galima ignoruoti greičio ribojimus, Latvijoje lieka vis mažiau. Vidutinio greičio sistema skaičiuoja ne momentinį, o bendrą greitį tarp dviejų taškų – tad trumpas stabdymas prieš kamerą čia nepadės.
Kaip veikia vidutinio greičio matavimas
Sistema fiksuoja laiką, kada automobilis įvažiuoja į ruožą, ir laiką, kada iš jo išvažiuoja. Pagal nuvažiuotą atstumą apskaičiuojamas vidutinis greitis. Jei jis viršija leistiną ribą, transporto priemonės savininkui siunčiamas pažeidimo protokolas. Technologiškai tai atrodo paprasta, tačiau praktikoje daugelis vairuotojų vis dar klysta manydami, kad pakanka „sulėtėti prie kameros“.
Latvijos pareigūnai pabrėžia, kad ši sistema diegiama pirmiausia dėl saugumo. Remiantis statistika, didelę dalį rimtų eismo įvykių lemia neteisingi sprendimai, neatsargūs manevrai ir per didelis greitis. Patirtis su jau veikiančiais ruožais rodo, kad avaringumas juose mažėja.
Finansavimas ir plėtra
Pagal atviro pirkimo rezultatus, įrangos montavimo darbus atlieka SIA „RECK“. Sutarties vertė – beveik 2 mln. eurų su PVM. Į ją įeina ne tik įrangos pristatymas ir montavimas, bet ir penkerių metų priežiūra. Projektas finansuojamas iš Latvijos motorinių transporto priemonių draudikų biuro lėšų.
Šiuo metu Latvijos nacionaliniame kelių tinkle jau veikia 16 vidutinio greičio kontrolės ruožų. Nauji etapai rodo aiškią kryptį – kontrolė tampa ne išimtimi, o norma. Lietuviams vairuotojams tai signalas: kirtus sieną verta persijungti ne tik navigaciją, bet ir vairavimo režimą.
Šaltinis: https://jauns.lv/raksts/zinas/697628-rit-latvija-saks-darboties-tris-jauni-videja-brauksanas-atruma-radari
