Vokietijos ekonomika siunčia vis garsesnius pavojaus signalus. Kadaise stabilumo ir pramoninės galios simboliu laikyta valstybė šiandien susiduria su uždarymų ir masinių atleidimų virtine. Nuo automobilių pramonės iki sunkiųjų liejyklų – gamyklų vartai užsiveria, o tūkstančių darbuotojų ateitis tampa miglota. Mažėjanti paklausa, augančios sąnaudos ir struktūriniai pokyčiai vis dažniau virsta skaudžiomis socialinėmis pasekmėmis.
„Bosch“ traukiasi: Veiblingeno gamykloje – skaičiuojamos paskutinės darbo vietos
560 darbuotojų Veiblingene jau žino, kad jų darbo vietos turi galiojimo laiką. „Bosch“ paskelbė, jog automobilių jungčių gamyba bus nutraukta vėliausiai iki 2028 metų, o ši gamyklos dalis Rems–Mūro rajone bus uždaryta visam laikui. Sprendimas, apie kurį pranešta dar praėjusį rudenį, dabar įgavo konkrečius kontūrus – vadovybė ir darbuotojų taryba susitarė dėl socialinio plano.
Gamyba artimiausiais metais bus mažinama palaipsniui. Po pirminio pranešimo prie gamyklos vyko masiniai protestai – darbuotojai reikalavo aiškumo, garantijų ir perspektyvos teritorijai, kurioje daugelis praleido dešimtmečius. Daliai kolektyvo siūloma alternatyva: apie 220 darbuotojų gali gauti pasiūlymus persikelti į kitas „Bosch“ buveines.
Likusiems planuojami švelnesni scenarijai – trumpesnis darbo laikas vyresnio amžiaus darbuotojams, ankstyvas išėjimas į pensiją, savanoriškos išeitinės išmokos. Oficialus tikslas – kiek įmanoma išvengti priverstinių atleidimų, tačiau realybė darbuotojams išlieka karti: stabilumo jausmas dūžta.
Rinkos nuosmukis ir restruktūrizavimas
„Bosch“ savo sprendimą grindžia ilgalaikiu rinkos nuosmukiu ir didelėmis sąnaudomis. Per pastaruosius aštuonerius metus Europos jungiamumo technologijų produktų pardavimai sumažėjo beveik perpus, o prognozės optimizmo neprideda. Veiblingeno gamykloje gamybos apimtys ir darbuotojų skaičius mažėjo jau anksčiau, o naujų pelningų produktų sutarčių sudaryti nepavyko.
Šis uždarymas – tik dalis platesnio restruktūrizavimo plano. Grupė paskelbė ketinanti atsisakyti apie 13 tūkst. darbo vietų, daugiausia mobilumo sektoriuje, kuris patiria spaudimą dėl silpnos paklausos ir spartaus perėjimo prie elektrinių transporto priemonių. Automobilių pramonė, ilgai buvusi Vokietijos ekonomikos stuburu, šiandien tampa vienu pažeidžiamiausių sektorių.
90 metų istorijos pabaiga: užsidaro „Sande Stahlguss“ liejykla
Dar skaudesnė žinia atskriejo iš Fryzijos regiono. Po daugiau nei 90 metų veiklos užsidaro tradicinė „Sande Stahlguss“ liejykla. Daugiau nei 100 darbuotojų penkis mėnesius gyveno nežinioje – po 2025 metų rugsėjį paskelbto bankroto viltis išgelbėti gamyklą blėso pamažu. Dabar tai oficialu: įmonė uždaroma.
Ypatingą kartėlį kelia faktas, kad užsakymų trūkumas nebuvo pagrindinė problema. Profsąjungos teigimu, užsakymų portfelis buvo stabilus, o gamykla kasmet pagamindavo apie 3500 tonų plieno liejinių – nuo masyvių detalių dujinėms elektrinėms iki komponentų laivų varikliams. Tačiau stabilūs užsakymai neatsvėrė finansinių sunkumų.
Likvidumo spąstai ir brangstanti energija
Pagrindinis smūgis – likvidumo problemos. Sunkiųjų liejinių gamyba užtrunka ilgai, o mokėjimai už produkciją dažnai pasiekia įmonę tik po kelių mėnesių. Tuo metu sąnaudos, ypač energijos, augo staigiai. Situaciją dar labiau komplikavo kai kurių klientų vėluojantys atsiskaitymai.
Ekspertai atkreipia dėmesį ir į ilgalaikį investicijų stygių. Įšaldytos investicijos mažino įmonės patrauklumą potencialiems investuotojams, o technologinis atsinaujinimas tapo nepasiekiamu tikslu. Daugiau nei šimtui darbuotojų ir jų šeimoms tai reiškia ne tik darbo vietų praradimą, bet ir visos pramoninės epochos pabaigą regione.
Vokietijos pramonės transformacija įgauna vis dramatiškesnį pagreitį. Ekonominiai ciklai, technologiniai lūžiai ir geopolitiniai iššūkiai šiandien susilieja į vieną realybę, kurioje net ilgaamžės tradicijos nebėra apsauga nuo uždarymo. Tai signalas visai Europai: struktūriniai pokyčiai neateina tyliai – jie ateina su atleidimų bangomis.
Šaltinis: Fenix
