Tarptautinė operacija prieš telefoninius sukčius smogė ten, kur pastaruoju metu gimsta daugybė „investicinių stebuklų“ skambučių – Ukrainoje. Latvijos valstybinė policija, dirbdama kartu su Ukrainos ir kitų šalių teisėsauga, išardė organizuoto nusikalstamumo tinklą, kuris Dniepro mieste valdė kelis profesionaliai sustyguotus skambučių centrus. Šie centrai taikėsi į Baltijos regiono žmones, žadėdami pelningas „investavimo galimybes“ ir bandydami išvilioti pinigus įvairiais psichologinio spaudimo metodais.
Operacija vyko gruodžio pradžioje, o jos metu sulaikyta 12 Latvijos piliečių, kurie, kaip nurodoma, dirbo skambučių centruose latvių kalba ir kryptingai „medžiojo“ Latvijos gyventojus, tačiau pati schema buvo sukurta taip, kad veiktų per sienas, o jos logika – pažįstama ir Lietuvos gyventojams, nuolat gaunantiems įtartinus skambučius apie „banko problemas“, „saugias sąskaitas“ ar „skubų SIM atnaujinimą“.
Kaip buvo sukonstruotas „scenarijus“: nuo banko iki policijos vaidmenų
Tyrėjų teigimu, nusikalstama grupuotė veikė ne kaip pavieniai aferistai, o kaip gerai organizuotas „call centro“ verslas: mobiliojo ryšio grupės buvo apmokytos, dirbo pagal iš anksto paruoštus scenarijus, o aukos buvo vedamos per žingsnius taip, kad pačios atliktų veiksmus, kurie vėliau virsta finansiniu praradimu. Skambinantieji apsimesdavo mobiliojo ryšio operatoriais, banko darbuotojais ar net policijos pareigūnais, o pagrindinė taktika buvo sukelti paniką ir skubą: neva banko sąskaita nulaužta, pinigai „pavojui“, todėl būtina juos pervesti į „saugią“ sąskaitą, kuri realybėje priklausė nusikaltėliams.
Kitais atvejais aukoms liepta išgryninti pinigus iš banko kortelių ir perduoti juos „atvykstančiam pareigūnui“, kuris iš tiesų buvo grupuotės atstovas, arba buvo brukama istorija apie pasibaigiantį SIM kortelės galiojimą ir būtinybę skubiai „atnaujinti“ ryšio paslaugas.
Nuotolinė prieiga – tylus durų atidarymas į sąskaitą
Ypač pavojinga schemos dalis buvo technologinė – kai aukos apgaule priverčiamos pačios įsileisti sukčius į savo įrenginį. Kai kuriais atvejais žmonės būdavo įkalbami atsisiųsti ir įdiegti nuotolinės prieigos programinę įrangą, pavyzdžiui, „AnyDesk“ arba „HopToDesk“, o tuomet suvedinėti internetinės bankininkystės prisijungimo kodus ar vartotojo ID.
Tokiu būdu nusikaltėliai perimdavo kompiuterio ar telefono kontrolę ir pasiekdavo banko sąskaitas – dažnai taip, kad pats žmogus iki galo nesuprasdavo, kurią akimirką „pagalba“ virto apiplėšimu. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie metodai tapo ypač paplitę būtent todėl, kad psichologiškai veikia paprastai: auka mano, jog sprendžia problemą, o iš tiesų atveria duris operacijoms, kurios pinigus išneša per kelias minutes.
Keli miestai Ukrainoje, kelios šalys Europoje ir vienas tikslas – sustabdyti tinklą
Operacija buvo vykdoma bendradarbiaujant su Latvijos Respublikos prokuratūra, „Eurojust“, taip pat Čekijos Respublikos, Lietuvos ir Ukrainos teisėsaugos institucijomis. Pareigūnai sustabdė kelis skambučių centrus ne tik Dniepro mieste, bet ir Kijeve bei Ivano Frankivske, o tyrimo metu sulaikyti 12 Latvijos piliečių, kurie, kaip nurodoma, dirbo latvių kalba ir kryptingai taikėsi į Latvijos gyventojus, siekdami išvilioti kuo daugiau pinigų mainais į atlygį.
Pabrėžiama, kad tai nėra pirmas kartas, kai Ukrainoje veikiantys ir į Baltijos šalių gyventojus nukreipti „skambučių centrai“ sustabdomi – Latvijos policijos Kibernetinių nusikaltimų departamentas per pastaruosius dvejus metus sulaikė daugiau nei 200 asmenų, susijusių su telefoniniu sukčiavimu, ir sustabdė penkių tokių „skambučių centrų“ veiklą Latvijoje ir Ukrainoje, o bendra žala šiais atvejais vertinama keliais milijonais eurų.
Kodėl tai svarbu Lietuvai: schemos tokios pačios, o spaudimas aukai – identiškas
Ši istorija aiškiai parodo vieną dalyką: telefoninis sukčiavimas seniai peržengė nacionalines ribas ir veikia kaip eksportuojama paslauga. Šiandien skambutis gali ateiti „iš banko“, „iš operatoriaus“ ar „iš policijos“, tačiau jo tikslas visada tas pats – priversti žmogų veikti čia ir dabar, nesuteikiant laiko susimąstyti.
Baltijos šalims tai ypač jautru dėl kalbinių rinkų ir to, kad nusikaltėliai skambina konkrečiomis kalbomis, kuria „vietines“ istorijas, o pinigų judėjimas, kai auka pati patvirtina veiksmus, tampa sunkiai atšaukiamas. Ši operacija – dar vienas signalas, kad kova vyksta ne tik su pavieniais skambučiais, o su ištisais tinklais, kuriuose apgavystė paversta kasdieniu darbu, pamainomis, scenarijais ir rezultato planu.
Šaltinis: https://lente.lv/kriminals/raksts/ukraina-aptureti-krapnieku-zvanu-centri-kas-naudu-izkrapusi-ari-latvijas-iedzivotajiem-101700.html
