Šių metų žiema Lietuvoje jau spėjo pelnyti epitetus, kurių seniai negirdėjome: ilga, snieginga, atkakli. Nors kalendorius netrukus primins apie pavasario pradžią, specialistai ramina mažiau optimistiškai – baltas peizažas dar neskuba trauktis.
Per pastaruosius mėnesius susikaupęs sniego kiekis daugelyje šalies regionų viršijo tai, prie ko buvome įpratę pastaraisiais metais. Tai reiškia viena: tirpsmas bus lėtas, o tikrasis atlydis ateis gerokai vėliau, nei daugelis tikisi.
Žiema, kuri perrašė skaičius
Meteorologų duomenimis, šių metų sausis Lietuvoje pateko tarp sniegingiausių per ilgą stebėjimų laikotarpį. Kritulių kiekis kai kuriose vietovėse beveik dvigubai viršijo daugiametį vidurkį. Vietomis sniego danga augo taip sparčiai, kad per kelias paras kiemai, keliai ir parkai virto ištisais baltais „kalnais“.
Vasaris taip pat nepagailėjo staigmenų. Per trumpus laikotarpius iškritęs gausus sniegas dar labiau sustiprino bendrą pusnių sluoksnį. Kai kuriose rytinėse ir pietrytinėse Lietuvos dalyse sniego storis artėjo prie 60–80 centimetrų ribos – vaizdas, kuris daugeliui priminė senas fotografijas, o ne šiuolaikinę kasdienybę.
Toks sniego kiekis reiškia ne tik gražius žiemos vaizdus, bet ir rimtą hidrologinį „užtaisą“, kuris suaktyvės atšilus orams.
Ilgos šalnos be atokvėpio
Dar vienas išskirtinis šios žiemos bruožas – užsitęsęs šaltis. Lietuvoje buvo fiksuoti ilgi laikotarpiai, kai oro temperatūra dieną ir naktį išsilaikė žemiau nulio. Tai neleido sniegui suslūgti ar tirpti, todėl jis kaupėsi sluoksnis po sluoksnio, tapdamas tankesnis ir sunkesnis.
Tokios sąlygos sudarė tarsi „užkonservuotą“ sniego dangą. Net ir trumpalaikiai atšilimai neturėjo didesnio poveikio – paviršius šiek tiek aptirpdavo dieną, tačiau naktinės šalnos viską vėl sukaustydavo.
Rezultatas akivaizdus: sniego danga išliko storesnė ir stabilesnė nei įprastai.
Kodėl sniegas taip greitai neišnyks?
Sinoptikai aiškina paprastai – dabartinis temperatūros režimas nėra palankus sparčiam tirpimui. Dienomis termometro stulpelis vis dažniau pakyla iki nulio ar šiek tiek aukščiau, tačiau naktimis daug kur dar prognozuojamas minusas.
Tokie svyravimai reiškia, kad sniegas tirpsta tik paviršiuje, o giluminiai sluoksniai išlieka beveik nepakitę. Be to, tankus ir suslėgtas sniegas tirpsta gerokai lėčiau nei purus, ką tik iškritęs.
Trumpai tariant, pavasaris ateina, bet žiema dar nesitraukia.
Kada pagaliau pasirodys žolė?
Didžiausias klausimas, kuris dabar kyla daugeliui: kada sniegas Lietuvoje visiškai išnyks? Specialistų vertinimu, esant dabartinėms tendencijoms, stabilus sniego dangos nykimas gali prasidėti tik kovo pabaigoje ar net balandžio pradžioje.
Miestuose, kur intensyvus eismas, šilumos trasos ir pastatų spinduliuojama šiluma daro savo, sniegas paprastai ištirpsta greičiau. Tačiau užmiesčio teritorijose, miškingose vietovėse ir atvirose laukų erdvėse pusnys gali išsilaikyti iki balandžio vidurio ar net pabaigos.
Kai kuriose pavėsingose vietose sniego likučiai gali būti matomi net artėjant gegužei.
Pavasaris bus lėtas, bet permainingas
Ekspertai pabrėžia, kad ankstyvas kalendorinis pavasaris nebūtinai reiškia staigų atšilimą. Tikėtina, kad kovo mėnuo Lietuvoje bus permainingas – su saulėtesnėmis dienomis, tačiau ir sugrįžtančiomis šalnomis naktimis.
Tokios sąlygos gali lemti ne tik lėtą tirpsmą, bet ir slidžius kelius, apledėjimą rytais bei didesnį drėgmės kiekį dirvožemyje.
Tai pereinamasis laikotarpis, kai žiema ir pavasaris dar kurį laiką „kovos“ dėl viršaus.
O kas laukia po sniego?
Ilgalaikės prognozės rodo, kad gegužė Lietuvoje gali būti šiltesnė nei įprastai. Tai reikštų staigesnį perėjimą nuo vėlyvo tirpsmo prie tikros pavasarinės šilumos. Toks kontrastas gali sukelti savų iššūkių – nuo sparčiai kylančio vandens lygio iki sudėtingesnių sąlygų keliuose ir kiemuose.
Gamta retai juda idealiai tolygiai.
Ko tikėtis artimiausiomis dienomis Lietuvoje?
Artimiausiomis paromis sinoptikai prognozuoja gana tipišką vėlyvos žiemos scenarijų. Naktimis daug kur išsilaikys neigiama temperatūra, vietomis galimos silpnos šalnos. Dienomis oras šils iki 0…+3 laipsnių, kai kur – šiek tiek daugiau.
Vietomis numatomi nedideli krituliai – lietus ar šlapdriba. Tai gali nežymiai paspartinti sniego tirpimą, tačiau apie staigų baltos dangos išnykimą kalbėti dar anksti.
Pavasaris artėja, bet Lietuvoje jis šiemet žada būti kantrybės išbandymas.
