Kol didžioji dalis Lietuvos gyventojų kiekvieną mėnesį su siaubu laukia elektros sąskaitų ir nuolankiai atiduoda savo sunkiai uždirbtus pinigus energetikos monopolijoms, vienas panevėžietis įrodė, kad sistemą galima legaliai apžaisti. Prieš trejus metus priimtas sprendimas ant stogo sumontuoti saulės elektrinę šiandien atrodo ne kaip ekologinė iniciatyva, o kaip genialiausia finansinė operacija jo gyvenime. Ignoruodamas skeptikų gąsdinimus, Tomas (vardas pakeistas) ne tik visiškai atsipirko savo investiciją, bet ir sugeneravo daugiau nei 3000 eurų grynojo pelno, tiesiog sėdėdamas savo namuose. Tai yra brutali tiesa, kurią elektros tiekėjai norėtų nuo jūsų nuslėpti.
Matematika, kuri griauna energetikų monopolį ir atveria akis
Jei vis dar manote, kad saulės elektrinė yra tik brangus žaislas turtingiesiems, jūs tiesiog nemokate skaičiuoti ir toliau savanoriškai deginate savo šeimos biudžetą. Panevėžiečio namas yra tikras energijos rijikas – per metus sunaudojama net 12 000 kWh elektros energijos. Esant dabartinėms negailestingoms rinkos kainoms, kai už vieną kilovatvalandę tenka pakloti 0,24 euro, metinė sąskaita už elektrą siektų sunkiai suvokiamus 2 880 eurų. Per trejus metus šis skaičius išsipučia iki katastrofiškos 8 640 eurų sumos, kurią paprastas pilietis tiesiog atiduotų į tinklų kišenę.
Tačiau Tomas pasirinko kitą kelią. Prieš trejus metus jis ant savo stogo sumontavo galingą, 15 kW galios saulės elektrinę. Šis strateginis žingsnis leido jam ne tik visiškai padengti savo milžiniškus 12 000 kWh poreikius, bet ir sukurti solidų rezervą. Jo namas tapo absoliučiai nepriklausoma energetine tvirtove, kurioje šilumos siurbliai, kondicionieriai ir buitinė technika veikia be jokios baimės dėl mėnesio pabaigoje ateisiančių sąskaitų.
Valstybės pinigai jūsų kišenėje: APVA paramos triumfas
Didžiausias mitas, atbaidantis žmones nuo energetinės nepriklausomybės, yra tariamai kosminė pradinė kaina. Panevėžiečio istorija šį mitą sutraiško į šipulius. Pasinaudojęs tuometine ir agresyviai dalinama APVA (Aplinkos projektų valdymo agentūros) valstybine parama, už visą 15 kW sistemą „iki rakto“ jis sumokėjo vos 3000 eurų iš savo asmeninės kišenės. Valstybė tiesiogine to žodžio prasme padengė liūto dalį išlaidų, paversdama šį projektą pačia pelningiausia legalia investicija rinkoje.
Paskaičiuokime realų atsiperkamumą, kurio jums niekada neparodys bankų analitikai. Jei kasmet Tomas būtų mokėjęs po 2 880 eurų už elektrą iš tinklo, jo pradinė 3000 eurų investicija į elektrinę atsipirko per absurdą primenantį, vos kiek ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį. Net ir atskaičius privalomus, bet minimalius pasaugojimo mokesčius ESO tinklams, investicijos grąža yra tiesiog astronominė ir neturinti jokių analogų tradiciniame finansų pasaulyje.
Grynasis pelnas ir laisvė nuo skaitiklių teroro
Šiandien, praėjus lygiai trejiems metams nuo elektrinės paleidimo, situacija yra dramatiška tiems, kurie dvejoja, ir pergalinga Tomui. Jo elektrinė ne tik seniai padengė tą varganą 3000 eurų pradinį įnašą. Panevėžietis oficialiai skaičiuoja, kad vien per šį laikotarpį jis sutaupė ir savo šeimos biudžete išsaugojo daugiau kaip 4400 eurų grynojo pelno. Tai yra pinigai, likę jo sąskaitoje jau atmetus absoliučiai visas su elektrinės įrengimu ir priežiūra susijusias išlaidas.
Kiekvienas mėnuo, kurį jūs praleidžiate dvejodami ir klausydamiesi kaimynų pasakų apie „neatsiperkančias saulės paneles“, jums kainuoja šimtus eurų. Panevėžiečio pavyzdys yra negailestingas įrodymas, kad saulės energetika su APVA parama nėra kažkokia tolima ateities technologija – tai yra pats primityviausias ir efektyviausias būdas nustoti šerti energetikos kartelį. Rinktis jums: ar toliau apmokėti svetimų korporacijų pelnus, ar sekti šio lietuvio pavyzdžiu ir paversti savo stogą asmeniniu bankomatu.
