Indaplovė daugelyje namų jau seniai tapo kasdieniu pagalbininku. Įdedi nešvarius indus, paspaudi mygtuką, išimi švarius. Patogu, greita, tvarkinga. Tačiau paradoksas tas, kad net ir moderniausia technika gali tyliai didinti sąskaitas, jei naudojama neteisingai. Dažnos klaidos lemia didesnes elektros ir vandens sąnaudas, o rezultatas – brangesnis „patogumas“.
Išankstinis mirkymas: įprotis, kuris tik eikvoja resursus
Daugelis žmonių vis dar mechaniškai skalauja ar mirko indus prieš sudėdami juos į indaplovę. Atrodo logiška – kuo švaresni indai, tuo lengviau juos išplauti. Tačiau šiuolaikinės indaplovės sukurtos būtent tam, kad susidorotų su nešvarumais.
Modernūs prietaisai turi jutiklius, kurie nustato užterštumo lygį ir automatiškai reguliuoja vandens kiekį, temperatūrą bei plovimo intensyvumą. Plovikliuose esantys fermentai skaido riebalus ir baltymus. Išankstinis skalavimas dažnai tampa tik papildomu vandens ir energijos švaistymu.
Eko režimas: ilgesnis laikas, mažesnės sąnaudos
Taupymo programos neretai atbaido dėl trukmės. Ciklas gali trukti gerokai ilgiau nei įprastas. Tačiau būtent šiame režime indaplovė dirba ekonomiškiausiai.
Tipiškai eko programa sunaudoja mažiau nei 1 kWh elektros ir mažiau nei 10 litrų vandens per ciklą. Nors laikas ilgesnis, temperatūra žemesnė, o energijos suvartojimas – mažesnis. Ilgainiui tai gali reikšti pastebimą skirtumą sąskaitose.
Perkrovimas: kai taupymas virsta dvigubomis išlaidomis
Viena dažniausių klaidų – noras „sutalpinti kuo daugiau“. Lėkštės, puodeliai, dubenys sudedami taip glaudžiai, kad vandens srovės paprasčiausiai nepasiekia visų paviršių.
Rezultatas? Indai lieka nešvarūs. Tenka paleisti antrą ciklą arba plauti rankomis. Abu variantai reiškia papildomą vandens ir elektros suvartojimą. Tai klasikinis atvejis, kai tariamas taupymas sukuria didesnes išlaidas.
Greitos programos: patogumas, kuris kainuoja daugiau
Trumpi ciklai atrodo viliojančiai – viskas išplauta per pusvalandį. Tačiau tokios programos dažnai naudoja aukštesnę temperatūrą ir intensyvesnį režimą, kad kompensuotų laiką.
Jei indai nėra itin nešvarūs, greita programa gali būti tiesiog energetiškai neefektyvus pasirinkimas.
Energijos spąstai ne tik indaplovėje
Indaplovė – tik viena grandis. Kasdieniai įpročiai su kitais prietaisais taip pat turi įtakos sąnaudoms. Pakartotinis vandens virinimas virdulyje, nuolatinis „standby“ režimas, netinkamai parinktos skalbimo programos – visa tai tyliai augina mėnesio išlaidas.
Indaplovė iš prigimties yra ekonomiškas prietaisas. Tačiau tik tada, kai dirba taip, kaip sukurta. Technologijos taupo energiją, bet įpročiai gali šią naudą lengvai panaikinti. Kartais pakanka kelių mažų korekcijų, kad sąskaitos pradėtų mažėti be jokio diskomforto.
