Vasario pabaigos vakarai žada ne šiaip eilinį pasivaikščiojimą, o brutalų, kvapą gniaužiantį astronominį reginį, kuris privers kiekvieną dažniau pakelti akis į naktinį dangų. Tarp atšiaurios žiemos ir artėjančio pavasario sandūros dangaus scena trumpam taps itin fotogeniška, bet kartu ir gąsdinančiai didinga – mūsų Mėnulis praskries visiškai šalia ryškiausios nakties „žvaigždės“, kuri iš tiesų yra milžiniška dujų planeta. Kalba eina apie gigantiškąjį Jupiterį, kuris surengs precedento neturintį kosminį šou.
Kosminis susidūrimas iliuzijoje: Jupiterio ir Mėnulio konjunkcija
Jau šiandien, vasario 26 ir 27 dienomis danguje bus galima stebėti ne šiaip reiškinį, o tikrą Mėnulio ir Jupiterio konjunkciją. Tai griežtas astronominis terminas, reiškiantis, kad du masyvūs dangaus kūnai danguje atrodo esantys neįtikėtinai arti vienas kito, tarsi ruoštųsi susidurti, nors realybėje, tamsiame kosmose juos skiria milžiniški, protu nesuvokiami atstumai.
Šįkart atstumas dangaus skliaute sieks vos apie 4 lanko laipsnius. Praktikoje tai reiškia, kad abu šie kosminiai milžinai lengvai, be jokio vargo tilps į vieną primityvių žiūronų matymo lauką ir bus tiesiog tobulai, ryškiai matomi net plika akimi. Nereikia būti jokiu ekspertu ar mokslininku, kad taptumėte šio dangaus trilerio liudininkais.
Užtemimo paslaptis ir brutalus Mėnulio reljefas
Mėnulis tuo kritiniu metu bus maždaug 10 dienų po jaunaties. Jo diskas danguje bus apšviestas galingais 75 procentais – moksliškai tai vadinama priešpilnio faze. Nors ryški, akinanti Mėnulio dalis dominuos juodame fone, tačiau būtent perėjimo į šešėlių zoną dėka leis išryškėti brutalioms, randuotoms paviršiaus detalėms, kurios plika akimi paprastai lieka nepastebėtos ir susilieja į vieną dėmę.
Pilnatis numatoma jau kovo 3 dieną, tačiau čia slypi didžiausias nusivylimas ir astronominė neteisybė. Tą pačią dieną įvyks ir visiškas, apokaliptiškai atrodantis Mėnulio užtemimas, tačiau Europoje jis bus ciniškai paslėptas – šis unikalus reginys nusisuks į kitą Žemės pusę, palikdamas mus be šio makabriško vaizdo.
Optinė ginkluotė: krateriai ir atidengtos palydovų paslaptys
Net ir patys paprasčiausi, dulkėti žiūronai šią naktį gali suteikti visiškai kitą, protą plečiančią patirtį. Pažvelgus atidžiau, Mėnulio paviršiuje agresyviai išryškėja gilūs krateriai, aštrūs kalnagūbriai ir tamsūs šešėliai. Ypač įspūdingai ir bauginančiai atrodo vadinamasis terminatorius – aštri riba tarp apšviestos ir visiškai tamsios Mėnulio dalies. Būtent ten negyvas, uolėtas reljefas matomas ryškiausiai ir detaliausiai.
Gigantiškas Jupiteris taip pat nenuvilia net ir paties išrankiausio stebėtojo. Net per sąlyginai nedidelį, mėgėjišką teleskopą galima aiškiai įžiūrėti masyvų planetos diską ir tamsesnes, pragariškas debesų juostas, siaučiančias jo atmosferoje. Šalia Jupiterio matomi keturi ryškūs, įtartini taškai – tai legendiniai Galilėjaus palydovai: vulkaninis Ijo, apledėjusi Europa, milžiniškas Ganimedas ir tamsioji Kalista.
Jie naiviam stebėtojui primena mažas, nereikšmingas žvaigždes, tačiau jų griežtas išsidėstymas beveik idealiai tiesia linija iškart išduoda jų tikrąją prigimtį. Stebint šią sistemą keliomis skirtingomis dienomis, galima plika akimi pastebėti, kad palydovų padėtis agresyviai keičiasi. Tai yra gyvas, tiesiogiai akimis matomas ir neginčijamas visos Saulės sistemos mechaninio judėjimo įrodymas.
Vakarų horizonto invazija: planetų paradas, kurio nevalia praleisti
Vasario ir kovo sandūroje vakariniame danguje laukia dar vienas papildomas, ne ką mažiau šokiruojantis reginys. Iškart po saulėlydžio, žemai virš vakarų horizonto, it karinė armada išsirikiuos trys planetos: akinanti Venera, žieduotasis Saturnas ir greitasis Merkurijus.
Neabejotinai ryškiausia ir labiausiai dominuojanti tarp jų bus Venera. Saturnas ir Merkurijus atrodys blankesni, tačiau vis dar puikiai pastebimi palankiomis, giedromis sąlygomis. Kažkur visai netoliese klastingai slypės ir tolimasis Neptūnas, tačiau norint jį pamatyti, jau teks imtis rimtos „medžioklės“ pasitelkus kur kas galingesnį teleskopą.
Šios kelios artėjančios dienos primena vieną paprastą, bet neginčijamą dalyką: jums nereikia nei milijonus kainuojančios observatorijos, nei sudėtingos, sunkiai įkandamos NASA įrangos, kad pajustumėte tikrąjį, bauginantį kosmoso mastelį. Kartais pakanka tiesiog giedro dangaus, kelių minučių jūsų laiko ir elementaraus noro pasižiūrėti aukštyn, užuot nuolatos spoksavus į išmaniųjų telefonų ekranus.
Šaltinis: https://geekweek.interia.pl/kosmos/news-nocne-niebo-sie-zmieni-ksiezyc-zblizy-sie-do-jasnego-punktu,nId,22604701
