Ar kiekvienas kelio ženkle matomas skaičius reiškia privalomą greičio apribojimą? Daugelis vairuotojų reaguoja instinktyviai – pamato „70“ ar „130“ ir automatiškai nuima koją nuo akceleratoriaus. Tačiau Europos keliuose yra ženklų, kurie atrodo beveik taip pat kaip ribojimas, bet teisiškai juo nėra. Skirtumas slypi detalėse – spalvoje ir formoje.
Mėlynas ženklas su skaičiumi – ne visada draudimas
Klasikinis greičio apribojimo ženklas yra apskritas, baltame fone su raudonu apvadu. Tai draudžiamasis ženklas. Jo viršijimas reiškia baudą ir, priklausomai nuo šalies, baudos taškus ar net vairuotojo pažymėjimo praradimo riziką.
Tačiau mėlynas ženklas su baltu skaičiumi veikia kitaip. Jei nėra raudono apvado, tai ne draudimas. Toks ženklas dažnai sutinkamas Vokietijoje, ypač greitkeliuose. Jis atlieka organizacinę funkciją ir padeda reguliuoti eismo srautą.
Forma čia kritiškai svarbi. Apvalus mėlynas ženklas su skaičiumi reiškia minimalų leistiną greitį. Kvadratinis arba stačiakampis mėlynas ženklas reiškia rekomenduojamą greitį.
Minimalus ir rekomenduojamas greitis – esminis skirtumas
Apvalus mėlynas ženklas su skaičiumi įpareigoja. Tai minimalus greitis, kurį privaloma palaikyti konkrečioje juostoje ar kelio ruože. Jei transporto priemonė techniškai negali pasiekti nurodyto greičio, ji neturėtų važiuoti ta atkarpa ar juosta. Šis reikalavimas galioja iki tol, kol jis panaikinamas kitu ženklu.
Kvadratinis mėlynas ženklas – visai kita istorija. Jis tik rekomenduoja greitį. Teisiškai tai nėra apribojimas. Vairuotojas gali važiuoti greičiau ar lėčiau, jei laikosi bendrų eismo taisyklių ir saugumo reikalavimų.
Pavyzdžiui, Vokietijos greitkeliuose dažnai nurodomas 130 km/h rekomenduojamas greitis. Tai nėra oficiali „lubų“ riba. Tačiau jis veikia kaip saugumo gairė.
Ar galima gauti baudą už rekomendacijos nepaisymą?
Vien už tai, kad viršijote rekomenduojamą greitį, bauda neskiriama. Mėlynas kvadratinis ženklas pats savaime nesuteikia pagrindo sankcijai.
Tačiau situacija gali keistis eismo įvykio atveju. Jei vairuotojas ženkliai viršijo rekomenduojamą greitį ir įvyko avarija, teismas ar draudimo bendrovė gali vertinti tokį elgesį kaip neatsargų. Tai gali turėti įtakos kaltės nustatymui ir kompensacijos dydžiui. Finansinės pasekmės tokiais atvejais gali būti labai rimtos.
Kodėl vairuotojai painiojasi?
Priežastis paprasta – vizualinis panašumas. Skaičius centre, apskritimo forma, kelio kontekstas. Dauguma vairuotojų reaguoja į numerį, o ne į spalvą ar rėmelį.
Europos ženklinimas remiasi Vienos konvencija dėl kelio ženklų, tačiau atskirose šalyse yra niuansų. Rekomenduojamo greičio ženklai kai kuriose valstybėse naudojami retai, todėl vairuotojai su jais tiesiog neturi praktinės patirties.
Kelių eisme detalės lemia daug. Vienas raudonas apvadas gali reikšti baudą, o jo nebuvimas – tik patarimą. Skirtumas subtilus, bet teisiškai – esminis.
Šaltinis: interia.pl
