Kas protingesnis – šuo ar katė? Šis ginčas tarp augintinių šeimininkų tęsiasi dešimtmečius. Dažnai teigiama, kad šunys laimi, nes juos lengviau dresuoti, jie greičiau reaguoja į komandas ir aktyviau bendrauja su žmonėmis. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad klausimas nėra toks paprastas, o vienareikšmio nugalėtojo paskelbti neįmanoma.
Neuronų skaičius: ar daugiau reiškia geriau?
Tyrimai, kuriuos apžvelgė ir „National Geographic“, rodo, kad šunų smegenų žievėje yra maždaug 500 milijonų neuronų, o kačių – apie 250 milijonų. Šie neuronai atsakingi už informacijos apdorojimą, sprendimų priėmimą ir problemų sprendimą. Pagal šį rodiklį šunys turi aiškų pranašumą. Palyginimui, žmogaus smegenų žievėje gali būti apie dešimt milijardų neuronų.
Vis dėlto neuronų kiekis nėra vienintelis intelekto matas. Kognityviniai gebėjimai priklauso ne tik nuo skaičiaus, bet ir nuo to, kaip šie neuronai naudojami konkrečioms užduotims.
Socialinis ir savarankiškas intelektas
Šunys išsiskiria socialiniu intelektu. Eksperimentuose, kai maistas paslepiamas uždaroje talpoje, jie dažniau ieško žmogaus pagalbos, užmezga akių kontaktą ir bando bendradarbiauti. Tai rodo gebėjimą suprasti socialinius signalus ir veikti kartu.
Katės elgiasi kitaip. Panašiose situacijose jos ilgiau mėgina problemą spręsti savarankiškai. Tyrėjai tai vertina kaip savarankiškumo požymį, o ne žemesnį intelektą. Ši savybė atspindi jų evoliucinę istoriją – katės ilgą laiką medžiojo ir išgyveno be glaudaus bendradarbiavimo su žmonėmis.
Skaičiavimas, kalba ir savimonė
Abi rūšys geba atskirti kiekius. Šunys pastebi, jei pažadėtų skanėstų skaičius sumažėja, o katės gali pasirinkti vietą, kur maisto daugiau. Tiek šunys, tiek katės atpažįsta tam tikrą skaičių žodžių, nors jų supratimas skiriasi nuo žmogaus kalbos suvokimo.
Veidrodžio testas, dažnai naudojamas savimonei tirti, rodo, kad nei šunys, nei katės savęs neatpažįsta vizualiai. Tačiau šie gyvūnai labiau remiasi uosle, todėl savęs atpažinimas kvapu gali būti jiems svarbesnis nei atvaizdas veidrodyje.
Ar įmanoma išrinkti nugalėtoją?
Ekspertai pabrėžia, kad skirtingų rūšių intelekto lyginimas turi ribas. Šunys evoliucionavo bendradarbiauti su žmonėmis, todėl jų socialiniai gebėjimai išvystyti stipriau. Katės išlaikė didesnį savarankiškumą ir orientaciją į individualų problemų sprendimą.
Be to, katės moksliniuose tyrimuose dalyvauja rečiau nei šunys, todėl duomenų apie jų kognityvinius gebėjimus yra mažiau. Dėl to galutinės išvados dažnai lieka atviros.
Praktiškai tai reiškia, kad klausimas „kas protingesnis?“ neturi universalaus atsakymo. Kiekviena rūšis pasižymi skirtingomis stiprybėmis, o tinkama priežiūra, aplinkos stimuliavimas ir dresūra gali atskleisti tiek šunų, tiek kačių gebėjimus.
