Ar jei per Didįjį penktadienį lyja, Lietuvoje laukia sausa ir derlinga vasara? Tokią mintį dar galima išgirsti kaimuose, ypač iš vyresnės kartos žmonių. Velykų laikotarpis mūsų krašte nuo seno buvo laikomas lūžio tašku – žemė bunda, prasideda aktyvesni lauko darbai, o orai tarsi „parodo kryptį“ visam sezonui.
Lietuvių liaudies išmintyje Velykos ir jų savaitė turėjo ypatingą reikšmę. Buvo sakoma, kad kokios Velykos – tokia ir vasara. Jei per Didžiąją savaitę šalta, gali užsitęsti vėsūs orai, jei šilta ir sausa – tikėtasi gero derliaus. Ypač daug dėmesio skirta Didžiajam penktadieniui, kuris laikytas rimties ir gamtos susikaupimo diena.
Ar viena diena gali nulemti visą vasarą?
Moksliniu požiūriu viena konkreti diena negali nulemti trijų mėnesių oro. Velykos Lietuvoje gali būti švenčiamos nuo kovo pabaigos iki balandžio pabaigos. Tai reiškia, kad jos patenka į labai skirtingas meteorologines sąlygas – vienais metais dar galimas sniegas, kitais jau žydi ievos.
Vis dėlto tam tikras ryšys tarp pavasario pradžios ir vasaros egzistuoja. Jei balandis ir gegužė Lietuvoje būna neįprastai šilti ir sausi, dažnai tai rodo stipresnius aukšto slėgio laukus, kurie gali turėti įtakos ir vasaros pradžiai. Tačiau tai – tik tikimybė, o ne taisyklė.
Lietuviškos patarlės ir jų prieštaravimai
Lietuvių tautosakoje randame ir daugiau su Velykomis susijusių posakių. Sakydavo: „Šaltos Velykos – šilta vasara“, bet kitur – „Šlapios Velykos – geri javai“. Kaip matyti, patarlės dažnai viena kitai prieštarauja.
Tai rodo paprastą dalyką: žmonės stebėjo gamtą ir bandė ją suprasti, tačiau neturėjo ilgalaikių statistinių duomenų. Jei po lietingų Velykų pasitaikydavo geras derlius, tai tapdavo įrodymu patarlei. Jei ne – tiesiog būdavo pamirštama.
Kodėl šios taisyklės vis dar gyvos?
Nepaisant to, kad šiuolaikinė meteorologija remiasi palydoviniais duomenimis, modeliais ir ilgalaikėmis analizėmis, liaudies išmintis Lietuvoje išlieka gyva. Ji primena laikus, kai ūkininkas neturėjo prognozių programėlių, o jo „barometras“ buvo dangus, vėjas ir dirvos kvapas.
Didysis penktadienis Lietuvoje nuo seno buvo laikomas rimties diena – tądien vengta triukšmo, darbų, manyta, kad gamta „stovi vietoje“. Galbūt būtent dėl šio simbolinio svorio jam buvo priskirta ir ypatinga prognozės galia.
Ką sako realybė?
Šiuolaikiniai klimatologai pabrėžia: viena diena nieko nelemia. Tačiau pavasario tendencijos – taip. Jei balandį Lietuvoje vyrauja ilgalaikiai sausi anticiklonai, tikėtina, kad ir gegužė gali būti sausesnė. Bet tai jau kalbėjimas apie atmosferos cirkuliaciją, o ne apie vieną konkretų šventinį lietų.
Ar šiemet lietingas Didysis penktadienis reikš sausą vasarą Lietuvoje? Tikras atsakymas slypi ne patarlėje, o ateinančių mėnesių atmosferos procesuose. Vis dėlto liaudies išmintis išlieka svarbi – ji primena, kaip glaudžiai mūsų protėviai buvo susiję su gamta ir kaip atidžiai ją stebėjo.
Kartais net jei patarlė neturi mokslinio pagrindo, ji turi kultūrinę vertę. O tai – ne mažiau svarbu nei pati prognozė.
