Nuo kovo pradžios Lietuvoje prognozuojamas neįprastai permainingas ir užsitęsęs orų etapas, kuris, sinoptikų vertinimu, gali tęstis maždaug pusantros savaitės. Tai laikotarpis, kai pavasaris jau beldžiasi į duris, tačiau žiema dar nepasitraukė.
Dienomis temperatūra daug kur kils aukščiau nulio, o naktimis vėl smuks į minusą. Toks svyravimas reiškia nuolatinį tirpimo ir pakartotinio užšalimo ciklą – būtent jis ir sukurs daugiausia problemų.
Pliusai dieną, minusai naktį – pavojingiausias derinys
Pagal dabartines prognozes, pirmosiomis kovo dienomis dienos metu temperatūra Lietuvoje svyruos nuo 1 iki 6 laipsnių šilumos. Tai pakankama riba, kad pradėtų tirpti sniego likučiai, formuotųsi balos ir šlapdriba.
Tačiau naktimis temperatūra daug kur kris iki 0–5 laipsnių šalčio. Reiškia, visa dieną susikaupusi drėgmė ryte virs plonu, bet pavojingu ledo sluoksniu. Apledėjimas gali būti itin klastingas – ypač ant mažiau prižiūrimų kelių, kiemuose, daugiabučių aikštelėse ir šaligatviuose.
Tokios sąlygos, sinoptikų teigimu, gali išsilaikyti iki maždaug kovo vidurio. Tik tuomet tikimasi stabilesnio šilumos įsitvirtinimo ir naktinių šalnų pabaigos.
Kodėl tokie orai sudėtingesni nei stiprus šaltis?
Paradoksalu, bet stabilus minusas dažnai yra paprastesnis scenarijus nei nuolatiniai svyravimai. Kai temperatūra laikosi žemiau nulio, kelio danga išlieka pastovi – sniegas nesilydo ir vėl neužšąla kas kelias valandas.
Tuo tarpu dabar situacija gali keistis kelis kartus per parą. Ryte – ledas, dieną – balos, vakare – vėl ledas. Be to, plonas ledo sluoksnis neretai pasislepia po vandeniu ar ką tik iškritusiu šlapiu sniegu. Vizualiai danga gali atrodyti saugi, tačiau realybė bus kitokia.
Dienos metu, pasirodžius saulei, atsiranda klaidingas saugumo jausmas. Vairuotojai ir pėstieji tampa mažiau atsargūs, tačiau jau po kelių valandų situacija gali kardinaliai pasikeisti.
Krituliai ir rūkas – papildomi iššūkiai
Artimiausiomis dienomis daugelyje Lietuvos rajonų numatomi mišrūs krituliai: lietus, šlapdriba, vietomis – šlapias sniegas. Dangus dažniausiai bus debesuotas, tik kai kur trumpam pasirodys saulė.
Naktimis ir rytais galimas rūkas, ypač žemumose ir prie vandens telkinių. Matomumas gali būti ribotas, todėl vairuotojams rekomenduojama rinktis saugų greitį ir įvertinti kelio dangos būklę.
Pajūryje galimi stipresni vėjo gūsiai, o kitur šalyje vėjas bus silpnas arba vidutinio stiprumo.
Kaip prisitaikyti prie pereinamojo laikotarpio?
Svarbiausia – stebėti ne tik dienos temperatūrą, bet ir nakties prognozes. Būtent naktinis minusas lemia, ar rytas prasidės su apledėjusiais keliais.
Pėstiesiems verta rinktis avalynę su neslidžiu padu, o vairuotojams – neskubėti, ypač ankstyvomis valandomis. Net jei automobilio termometras rodo kelis laipsnius šilumos, tiltuose ir viadukuose kelio danga gali būti gerokai šaltesnė.
Sodininkams ir ūkininkams taip pat teks būti kantriems. Nors dienomis žemė minkštėja, naktinės šalnos dar gali pakenkti ankstyviems daigams ar per greitai pradėtiems darbams.
Kada ateis tikrasis pavasaris?
Jei dabartinės prognozės pasitvirtins, stabiliai teigiama temperatūra ir naktimis turėtų įsitvirtinti maždaug po kovo vidurio. Tuomet tirpimo–užšalimo ciklas baigsis, o rytinis apledėjimas taps praeitimi.
Kol kas Lietuvai teks išgyventi tipinį ankstyvo pavasario etapą – kai gamta bunda lėtai, su pertraukomis, ir primena, kad žiema dar ne visai pasitraukė.
Pirmosios 11 kovo dienų gali būti apgaulingos: dieną – pavasariškas atlydys, naktį – žiemiška šalna. Tai natūrali sezono kaita, kuri pareikalaus daugiau atidumo ir kantrybės, kol pavasaris galutinai perims valdžią.
