Skrydžių vėlavimai ar atšaukimai – tai ne tik sugadintos atostogos, bet ir rimtas galvos skausmas grįžtant į darbą. Pastaruoju metu, dėl geopolitinių įtampų, streikų ar oro erdvės ribojimų, dalis Lietuvos keliautojų vėl susidūrė su situacijomis, kai planuotas grįžimas namo tapo neįmanomas. Tokios aplinkybės kelia ne tik emocinį stresą, bet ir labai praktinius klausimus: ar darbdavys gali laikyti neatvykimą pravaikšta, kokias teises turi darbuotojas ir kaip tinkamai elgtis, kad nekiltų teisinių ginčų.
Advokatų profesinės bendrijos TEGOS darbo teisės advokatė Indrė Mažeikaitė pabrėžia, kad svarbiausia tokiose situacijose yra greita komunikacija ir aiškus aplinkybių dokumentavimas. Kuo anksčiau darbuotojas informuoja darbdavį apie pasikeitusią situaciją, tuo daugiau galimybių rasti sprendimą, kuris būtų priimtinas abiem pusėms.
Vėluojant grįžti iš atostogų svarbiausia – nedelsti
Jeigu darbuotojas dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, atšaukto skrydžio ar uždarytos oro erdvės, negali laiku grįžti į darbą, jis turėtų nedelsdamas apie tai informuoti darbdavį telefonu ar el. paštu, aiškiai paaiškinti situaciją ir, jei įmanoma, nurodyti preliminarų grįžimo laiką. Toks elgesys rodo atsakingumą ir padeda išvengti nesusipratimų.
Tokiu atveju darbuotojas gali prašyti pratęsti kasmetines atostogas, kreiptis dėl nemokamų atostogų arba, jeigu leidžia darbo pobūdis ir turimos darbo priemonės, susitarti dėl laikino darbo nuotoliniu būdu, kol sugrįš į Lietuvą. Tačiau bet kuris iš šių sprendimų turi būti suderintas su darbdaviu ir aiškiai patvirtintas. Net jeigu darbuotojas įprastai dirba nuotoliniu būdu, tai dar nereiškia, kad jis gali savavališkai tęsti darbą iš užsienio be darbdavio žinios ir sutikimo.
Advokatė primena, kad darbdavys neturi teisės reikalauti, jog darbuotojas į atostogas vežtųsi darbo priemones ar būtų pasirengęs dirbti. Atostogos pagal įstatymą yra poilsio laikas, todėl darbuotojas neprivalo būti pasirengęs atlikti darbo funkcijų, jeigu dėl to nebuvo iš anksto susitarta.
Neatvykimas į darbą dėl pateisinamų priežasčių, kurios pagrįstos dokumentais, neturėtų būti laikomas pravaikšta. Vis dėlto darbdavys turi teisę paprašyti įrodymų ir įvertinti pateiktas aplinkybes, jeigu kyla abejonių.
Jei darbuotojas „užstrigo“ komandiruotėje
Situacija skiriasi, kai darbuotojas negali grįžti iš komandiruotės. Tokiu atveju jis yra darbdavio žinioje, todėl privalo nedelsdamas informuoti apie pasikeitimus ir vykdyti darbdavio nurodymus. Paprastai tokiose situacijose komandiruotė pratęsiama oficialiu darbdavio sprendimu.
Už visas papildomas komandiruotės dienas darbuotojui turi būti mokami dienpinigiai. Taip pat visos būtinos papildomos išlaidos – transportas, nakvynė, bilietų keitimas ar kitos su grįžimu susijusios išlaidos – turi būti kompensuojamos darbdavio, jei darbuotojas pateikia tai pagrindžiančius dokumentus. Kitaip tariant, finansinė našta neturi būti perkeliama darbuotojui, jei situacija susidarė ne dėl jo kaltės.
Jeigu kelionė atgal vyko po darbo valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis laikas gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų, išsaugant darbo užmokestį. Jeigu kelionė sutapo su įprastomis darbo valandomis, papildomas poilsis paprastai nesuteikiamas.
Dokumentų svarba ir dažniausios klaidos
Darbdavys turi teisę paprašyti pateikti dokumentus, patvirtinančius vėlavimo priežastį, pavyzdžiui, skrydžio bilietus, aviakompanijos pranešimus apie atšaukimą ar vėlavimą ir kitus duomenis. Tokie įrodymai padeda išvengti ginčų ir apsaugo abi puses nuo nesusipratimų.
Pasak advokatės, dažniausia klaida tokiose situacijose yra tylėjimas ir nepranešimas darbdaviui apie susiklosčiusias aplinkybes. Kuo anksčiau informacija perduodama, tuo daugiau laiko lieka įvertinti galimus scenarijus ir susitarti dėl veiksmų plano. Organizacijoms rekomenduojama turėti aiškias vidines gaires, kad darbuotojai žinotų, kaip elgtis netikėtais atvejais.
Užstrigimas oro uoste savaime nereiškia pažeidimo ar drausminės atsakomybės. Tačiau atsakingas elgesys, aiški komunikacija ir dokumentuoti faktai yra tai, kas leidžia išvengti rimtesnių problemų ir išsaugoti sklandžius darbo santykius.
