Karas tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos, o pasekmės – tiesiai į mūsų kišenes. Konfliktas tarp Irano ir Vakarų jau sudrebino naftos rinkas, o tai reiškia vieną – degalų kainos Lietuvoje gali kilti artimiausiomis dienomis. Kai kurios degalinės kainas gali pakoreguoti net jau rytoj.
Nafta šoktelėjo – rinka sureagavo akimirksniu
Pirmadienio rytą „Brent“ rūšies nafta perkopė 80 JAV dolerių už barelį ribą. Vėliau kaina šiek tiek atsitraukė ir stabilizavosi ties maždaug 79 doleriais, tačiau lyginant su penktadieniu, augimas siekia apie 9 procentus. Tai nėra kosmetinis pokytis. Devyni procentai per kelias dienas – rimtas signalas pasaulinei energetikos rinkai. Nors panikos scenarijus, kai kaina šokteli iki 100 ar net 120 dolerių už barelį, kol kas neišsipildė, įtampa regione išlieka.
Svarbiausias faktorius – Hormūzo sąsiauris. Per šį siaurą, strategiškai itin svarbų jūrų kelią gabenama milžiniška dalis pasaulio naftos. Kol jis nėra visiškai užblokuotas, rinkos išlaiko santykinę ramybę. Tačiau bet koks realus uždarymas ar tanklaivių judėjimo paralyžius galėtų akimirksniu iššauti kainas į naujas aukštumas.
Šiuo metu laivyba apribota, bet nesustojusi. Ir būtent tai kol kas sulaiko kainų sprogimą.
Kaip tai atsilieps Lietuvai?
Nors Lietuva pati naftos negamina, degalų kainos mūsų šalyje tiesiogiai priklauso nuo pasaulinės žaliavinės naftos kainos. Tiesa, svarbu suprasti vieną dalyką – pati nafta sudaro tik apie trečdalį galutinės degalų kainos. Likusią dalį sudaro akcizai, PVM, logistika ir degalinių marža. Tačiau jei žaliavinė nafta pabrango apie 9 procentus, galutinė benzino ar dyzelino kaina teoriškai gali kilti apie 3 procentus. Praktikoje tai reikštų maždaug 3–4 centų už litrą benzino pabrangimą.
Dyzelinas gali brangti dar labiau – apie 5–6 centus už litrą. Kodėl? Nes Europos rinka didelę dalį dyzelino importuoja būtent iš Artimųjų Rytų regiono. Tai reiškia, kad regiono nestabilumas dyzelinui daro jautresnį poveikį nei benzinui.
Kada degalinėse pasirodys naujos kainos?
Kai kurios degalinės kainas gali pakoreguoti jau artimiausiomis dienomis. Viskas priklausys nuo to, kiek degalų jos turi atsargose. Degalinės, kurios dar prekiauja anksčiau įsigytais degalais, gali trumpam išlaikyti senas kainas. Tačiau vos tik atsargos baigsis ir bus perkama nauja partija jau brangesne didmenine kaina, švieslentės bus atnaujintos.
Tai reiškia, kad viename mieste kainos gali pakilti jau rytoj, o kitame – po kelių dienų. Tačiau kryptis aiški – žemyn jos tikrai neis.
Blogiausias scenarijus dar priešakyje?
Kol kas naftos kaina laikosi žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos. Tačiau jei konfliktas eskaluosis, o Hormūzo sąsiauris bus realiai užblokuotas ar laivai pradės vengti šio maršruto, situacija gali keistis drastiškai.
Tokiu atveju naftos kaina galėtų peržengti ir 100 dolerių ribą. Tai reikštų jau ne kelių centų, o gerokai ryškesnį degalų brangimą visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje.
Kol kas rinkose vyrauja laukimo nuotaikos. Pasaulio valstybės suinteresuotos, kad laivyba būtų atkurta kuo greičiau ir konfliktas nesiplėstų. Tačiau geopolitika dažnai nepaklūsta racionaliai logikai.
Lietuvoje kainos jau buvo pajudėjusios
Dar vasario pabaigoje degalai Lietuvoje pamažu brango. Vidutinė benzino kaina siekė apie 1,46 euro už litrą, dyzelino – apie 1,61 euro. Degalinių tinkluose kainos svyravo dar plačiau – benzinas kainavo nuo maždaug 1,37 iki 1,59 euro, o dyzelinas – nuo 1,54 iki 1,73 euro.
Per savaitę benzino kaina šalyje buvo ūgtelėjusi apie 1,2 procento, dyzelino – apie 1,1 procento. Didmeninė benzino kaina per mėnesį padidėjo apie 3,8 cento, o dyzelino – apie 4,6 cento.
Lyginant su kaimynais, Lietuvoje degalai jau dabar nėra pigiausi. Lenkijoje benzinas vidutiniškai kainuoja apie 1,38 euro – maždaug 8 centais pigiau nei Lietuvoje. Dyzelinas Lenkijoje kainuoja apie 1,42 euro ir yra net 19 centų pigesnis nei mūsų šalyje. Estijoje ir Latvijoje kainos taip pat kai kuriais atvejais mažesnės.
Ar verta skubėti pilti baką?
Jei bakas beveik tuščias, atidėlioti gali būti rizikinga. Nors kalbama apie kelių centų pokytį, masiškai pildantis bakus skirtumas gali būti apčiuopiamas. Kol kas kalbame apie saikingą kainų kilimą. Tačiau jei konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs ar išplis, dabartinis 9 procentų šuolis gali pasirodyti tik pradžia. Irano konfliktas dar tik įsibėgėja, tačiau Lietuvoje pirmasis jo signalas jau matomas – brangstanti nafta. O kai brangsta nafta, anksčiau ar vėliau brangsta ir degalai. Klausimas tik vienas – kiek ilgai tai tęsis.
