Radarų ekranuose – tai, kas dar prieš savaitę atrodė neįmanoma. Virš Irano ir Irako, kur paprastai driekiasi vienas tankiausių pasaulio oro koridorių, dabar žioji tuštuma. Arterija tarp Europos ir Azijos staiga nutrūko, o pasekmės jaučiasi visame pasaulyje.
Keleiviai dar tik spėjo grįžti po žiemos atostogų ir sporto renginių kelionių, kai vienas svarbiausių oro maršrutų planetoje buvo faktiškai uždarytas. Skrydžių žemėlapiuose – skylė ten, kur kasdien judėdavo šimtai orlaivių.
Tai ne tik saugumo klausimas. Tai ekonominis smūgis visai aviacijos sistemai.
Aviacijos akcijos krenta, nafta šauna į viršų
Konfliktui paaštrėjus, rinkos sureagavo akimirksniu. Europos kelionių ir oro linijų bendrovių akcijos smuko staigiai. TUI vertė krito daugiau nei aštuoniais procentais, „Lufthansa“ neteko apie šešių procentų, o IAG, valdanti „British Airways“, prarado beveik penkis procentus. Smūgį pajuto ir viešbučių bei kruizų sektorius.
JAV oro linijų bendrovių akcijos ikiprekybinėje prekyboje taip pat slydo žemyn, o Azijoje didžiųjų vežėjų vertė mažėjo daugiau nei keturiais procentais.
Tuo pačiu metu naftos kainos pakilo maždaug septyniais procentais ir pasiekė aukščiausią lygį per kelis mėnesius. Aviacijai tai dvigubas smūgis: mažėjantis keleivių srautas ir augančios degalų sąnaudos. Kai maršrutai ilgėja, o degalai brangsta, kiekviena minutė ore tampa brangesnė nei vakar.
Uždaryti mazgai, kurie laiko pusę pasaulio
Dubajus ir Doha – ne šiaip oro uostai žemėlapyje. Dubajaus tarptautinis oro uostas pastaraisiais metais buvo judriausias pasaulyje tarptautinis mazgas, aptarnaujantis dešimtis milijonų keleivių. Doha taip pat yra vienas svarbiausių persėdimo centrų planetoje.
Vien „Emirates“, „Qatar Airways“ ir „Etihad“ per šiuos regioninius mazgus kasdien perveža dešimtis tūkstančių persėdančių keleivių. Kai tokie centrai sustoja, bangos nusirita per visą pasaulinę sistemą.
Iš kai kurių Europos oro uostų skrydžiai į Jungtinius Arabų Emyratus buvo sustabdyti. Kitos oro linijos atšaukė reisus į Dubajų ar visus Artimuosius Rytus. Lėktuvai ir įgulos atsidūrė ne ten, kur turėjo būti, o maršrutų tinklas ėmė byrėti.
Pramonės atstovai situaciją vadina košmarišku scenarijumi, nes logistika tokiais atvejais tampa nebe planavimu, o krizės valdymu.
Oro linijos priverstos sukti ratus aplink konfliktą
Virš Irano, Irako ir dalies Persijos įlankos šalių oro erdvė iš esmės tuščia. Kai kurios valstybės iš dalies uždarė savo oro erdvę, kitos įvedė apribojimus.
Oro linijoms tenka rinktis ilgesnius aplinkkelius: į šiaurę per Kaspijos jūrą ir Centrinę Aziją arba į pietus aplink Arabijos pusiasalį. Abu variantai reiškia ilgesnį skrydžio laiką, didesnes degalų sąnaudas ir sudėtingesnius įgulos darbo grafikus.
Tai primena 2022 metus, kai uždarius Rusijos oro erdvę maršrutai tarp Europos ir Azijos pailgėjo ir pabrango. Tačiau dabartinė situacija paliečia dar jautresnį tašką, nes Artimieji Rytai yra ne tik tranzito zona, o visos tolimųjų reisų architektūros centras.
Kai centras sutrinka, domino efektas neišvengiamas.
Keleiviai – įstrigę tarp žemynų
Žemėje chaosas juntamas iš karto. Persėdimai atšaukiami, skrydžiai perkeliami, o alternatyvūs bilietai kainuoja kelis kartus brangiau nei planuota. Kai kuriems keliautojams tenka rinktis maršrutus per kitus žemynus, o tai reiškia ne tik ilgesnę kelionę, bet ir tūkstančius papildomų eurų.
Verslo keliautojai, šeimos su vaikais ar atostogautojai – visi atsiduria toje pačioje situacijoje. Kai vienas iš svarbiausių pasaulio mazgų užsidaro, individualūs planai nebeturi reikšmės.
Kai kurios oro linijos atšaukia reisus į Europos miestus ar priverstos daryti papildomus sustojimus degalams. Tai dar labiau apsunkina grafiką ir didina kaštus.
Didžiausias testas nuo Covid laikų
Analitikai kalba apie didžiausią sukrėtimą aviacijai nuo pandemijos laikų. Skirtumas tas, kad tai ne paklausos griūtis, o fizinė koridoriaus blokada. Aviacija veikia kaip tiksliai suderintas mechanizmas: lėktuvai turi būti reikiamoje vietoje, įgulos – leistinose darbo valandose, o laiko tarpsniai oro uostuose – iš anksto suplanuoti.
Kai per vieną naktį dingsta centrinė jungtis tarp žemynų, sistema pradeda braškėti.
Trumpuoju laikotarpiu nukenčia beveik visi, skrendantys tarp Europos ir Azijos. Labiausiai pažeidžiamos Persijos įlankos oro linijos, kurių verslas grindžiamas persėdimais per Dubajų, Dohą ar Abu Dabį. Europos vežėjams brangsta maršrutai, Azijos bendrovės priverstos rinktis tarp ilgesnių aplinkkelių ar reisų atšaukimo.
Galbūt dalis srautų persikels į kitus mazgus, tokius kaip Stambulas ar didieji Europos oro uostai, tačiau tam reikia laiko ir stabilumo. Šiuo metu rinkoje vyrauja vienas žodis – neapibrėžtumas.
Aviacija paremta prielaida, kad pasaulis sujungtas. Kai dangus virš vieno svarbiausių jo koridorių staiga ištuštėja, tampa aišku, koks trapus tas ryšys iš tikrųjų yra. Pandemija parodė, kaip greitai sistema gali sustoti. Dabar klausimas – kiek ilgai ši tuščia zona liks radarų ekranuose ir kokią kainą už tai sumokės visas pasaulis.
Šaltinis: https://www.flygtorget.se/nyheter/flyget-stanger-ner-over-konfliktzonen
