Dėl karo su Iranu ir Irano revoliucinės gvardijos paskelbto faktinio Hormūzo sąsiaurio uždarymo pasaulio finansų ir energetikos rinkas purto nauja įtampos banga. Ekspertai perspėja – jei situacija nesikeis, degalų kainos gali kilti iki rekordinių aukštumų, o pasekmes pajus ir Europa.
Hormūzo sąsiauris yra viena svarbiausių pasaulio energetikos arterijų. Per jį gabenama apie 15 proc. pasaulinės naftos ir maždaug 20 proc. suskystintų gamtinių dujų. Kai šis koridorius tampa faktiškai nepravažiuojamas, rinkos reaguoja žaibiškai.
Konfliktui paaštrėjus, tanklaiviai buvo atakuojami, o laivybos bendrovės pradėjo stabdyti tranzitą. Laivybos stebėsenos įmonės skelbia, kad komercinis eismas praktiškai sustojo, šimtai laivų inkaruojasi arba dreifuoja laukdami aiškumo, o draudikai atšaukia karo rizikos draudimą.
Naftos šuolis ir akcijų kritimas: rinkos reaguoja iš karto
Pirmoji ir akivaizdžiausia reakcija – energijos kainų šuolis. „Brent“ rūšies nafta šoktelėjo beveik 8 proc., o dyzelino kainos kilo dar sparčiau – apie 17 proc. Analitikai prognozuoja, kad kai kuriose šalyse degalinėse kainos gali padidėti daugiau nei 20 centų už galoną jau artimiausiomis dienomis.
JAV akcijų rinkos reagavo kritimu: „Dow Jones“ sesijos pradžioje smuko apie 530 punktų, „S&P 500“ neteko daugiau nei 1 proc., „Nasdaq Composite“ – apie 1,4 proc. Nors vėliau dalis nuostolių buvo sumažinta, nervingumas išliko.
Tuo pat metu aukso kaina pakilo apie 2,25 proc., JAV doleris sustiprėjo, o iždo obligacijų pajamingumas kilo – tai klasikiniai ženklai, kad investuotojai ieško saugesnių prieglobsčių didėjančio neapibrėžtumo sąlygomis.
Ypač nukentėjo oro linijų bendrovės. Dėl atšauktų skrydžių ir didėjančių degalų sąnaudų jų akcijos smuko: „American Airlines“ – apie 5,6 proc., „United Airlines“ – apie 4 proc., „Delta Air Lines“ – 2,6 proc.
Ar nafta kils iki 100 dolerių už barelį?
Didžiausia rizika pasaulio ekonomikai – ilgalaikis laivybos sutrikimas Hormūzo sąsiauryje. Analitikų vertinimu, jei tranzitas greitai neatsinaujins, „Brent“ kaina gali pakilti iki 100 JAV dolerių už barelį ar net daugiau.
Investuotojams skirtame pranešime „Barclays“ įspėjo, kad rinka gali susidurti su „didžiausiomis baimėmis“, jei tiekimo sutrikimai taps ilgalaikiai. „Wood Mackenzie“ ekspertai taip pat prognozuoja galimą kainų šuolį virš 100 dolerių ribos, primindami, kad panaši situacija buvo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje, kai nafta trumpam pakilo virš 125 JAV dolerių už barelį.
Pagrindinis klausimas – kada ir ar apskritai bus atnaujinti eksporto srautai. Net jei OPEC+ šalys pažada padidinti gavybą, tai nekompensuos naftos, kuri fiziškai negali išplaukti per uždarytą sąsiaurį. Kaip pažymi energetikos analitikai, problema nėra teoriniai rezerviniai pajėgumai, o realus fizinis barelių judėjimas.
„Maersk“ stabdo tranzitą, greito sprendimo nematyti
Laivų sekimo duomenys rodo, kad iki savaitgalio pabaigos komercinis eismas sąsiauryje iš esmės sustojo. Tarp bendrovių, paskelbusių apie tranzito stabdymą, – ir pramonės milžinė „Maersk“, kuri pranešė, kad laikinai neplukdys laivų per šį regioną.
Draudimo bendrovės atšaukia polisus tanklaiviams, plaukiantiems per pavojingą zoną, o laivybos kompanijos atsisako rizikuoti įgulų ir krovinių saugumu.
Kai kurie ekspertai vis dėlto ragina nepainioti nepastovumo su realiu tiekimo trūkumu. Anot jų, geopolitiniai konfliktai pastaraisiais metais ne kartą sukeldavo trumpalaikius kainų šuolius, kurie vėliau stabilizuodavosi. Jei konfliktas bus greitai deeskaluotas, rinkos gali nurimti taip pat greitai, kaip ir sureagavo.
Tačiau kol kas Hormūzo sąsiauris išlieka viena pavojingiausių vietų pasaulio energetikos žemėlapyje. O kai per vieną siaurą vandens ruožą teka penktadalis pasaulio naftos, bet koks uždarymas tampa ne regionine, o globalia krize.
Šaltinis: https://www.fr.de/politik/strasse-von-hormus-wird-zur-sperrzone-oelpreis-springt-fast-prozent-zr-94194479.html
