Nepaisant išsilaikiusių šaltų orų ir sumažėjusios vėjo elektrinių gamybos, vasarį didmeninės elektros kainos Lietuvoje augo minimaliai. Vidutinė elektros energijos kaina siekė 155,5 Eur/MWh ir per mėnesį padidėjo vos 2 proc., rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) parengta apžvalga. Situaciją stabilizavo mažesnis elektros suvartojimas ir ryškiai išaugusi saulės elektrinių generacija.
Latvijoje vasarį elektros kaina siekė 155,4 Eur/MWh, Estijoje – 154,6 Eur/MWh. Tuo metu su Lietuva sujungtoje Švedijos prekybos zonoje elektra kainavo 106,6 Eur/MWh, tačiau ir ten kainų lygis išliko palyginti aukštas.
VERT Duomenų analizės ir vertinimo departamento direktorius Aivaras Ciesiūnas pažymi, kad žema oro temperatūra ir sumažėjusi vėjo elektrinių generacija spaudė kainas į viršų, tačiau mažesnis nei sausį elektros poreikis bei sparčiai auganti saulės elektrinių gamyba šį augimą pristabdė.
Saulės elektrinių šuolis – net tris kartus daugiau nei sausį
Vasarį saulės elektrinės Lietuvoje pagamino 46 GWh elektros energijos – tai tris kartus daugiau nei sausį. Šis šuolis siejamas su natūraliu sezoniškumu: ilgėjančios dienos ir dažnesnė saulė didina generaciją, o artėjant pavasariui ši tendencija tik stiprės.
Pasak A. Ciesiūno, didėjanti saulės gamyba reiškia, kad gaminantys vartotojai galės vis daugiau elektros pasigaminti patys, mažindami poreikį pirkti ją iš tinklo. Be to, didesnė atsinaujinančių išteklių pasiūla rinkoje, ypač šviesiuoju paros metu, natūraliai veiks kainas mažėjimo kryptimi.
Mažesnis vartojimas ir brangi dujinė generacija
Vasarį elektros energijos suvartojimas Lietuvoje siekė 1 276 GWh – tai 10 proc. mažiau nei sausį. Vidutiniškai 64 proc. šalies poreikio padengė nacionalinė generacija, likusi dalis buvo importuota.
Bendra nacionalinė elektros gamyba vasarį sudarė 819 GWh ir, palyginti su sausiu, sumažėjo 14 proc. Kaip ir ankstesnį mėnesį, mažą Latvijos hidroelektrinių gamybą dėl šalčių ir planinių remontų kompensavo dujomis kūrenamos elektrinės. Tai didino brangios elektros pasiūlą ir darė įtaką aukštesniam kainų lygiui visame Baltijos regione.
Papildomą spaudimą kainoms darė ir aukštesnės kainos Švedijos prekybos zonoje, iš kurios Baltijos šalys įprastai importuoja pigesnę elektros energiją.
Rinka balansuoja, bet kryptis aiški
Vasario duomenys rodo įdomų balansą: net ir sumažėjus vėjo generacijai bei išliekant šaltam orui, kainų šuolio pavyko išvengti dėl mažesnio vartojimo ir spartaus saulės generacijos augimo. Jei ši tendencija išliks, pavasarį rinkoje gali stiprėti atsinaujinančių išteklių įtaka ir didėti kainų svyravimai dienos metu – ypač tada, kai saulė dirbs visu pajėgumu.
Apžvalga parengta pagal „Litgrid AB“ ir ENTSO-E pateikiamus duomenis, visi rodikliai pateikiami Lietuvos laiku.
