Artėjančios Velykos daugeliui Lietuvos gyventojų yra viena svarbiausių pavasario švenčių, kuriai skiriama nemažai dėmesio ir laiko pasiruošimui. Naujas tyrimas atskleidė, kad lietuviai jau planuoja šventinį stalą ir iš anksto skaičiuoja, kiek tam skirs pinigų. Apklausos rezultatai rodo aiškią tendenciją – vis daugiau žmonių Velykoms ruošiasi atsakingai, lygina kainas ir stengiasi neviršyti suplanuoto biudžeto. Tyrimą atliko bendrovė Norstat prekybos tinklo Lidl Lietuva užsakymu.
Kiek lietuviai planuoja išleisti Velykų stalui
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė – 54 procentai – Lietuvos gyventojų Velykų stalui planuoja skirti panašią sumą kaip ir praėjusiais metais. Didžiausia dalis apklaustųjų – 33 procentai – šventiniam stalui planuoja išleisti nuo 50 iki 100 eurų. Dar 21 procentas gyventojų ketina išsiversti su mažesniu biudžetu ir maistui planuoja skirti iki 50 eurų. Vis dėlto dalis žmonių pasiruošimui ketina skirti daugiau lėšų – 16 procentų apklaustųjų Velykų stalui planuoja išleisti nuo 100 iki 150 eurų.
Pasak Lina Skersytė, pirkėjai vis dažniau planuoja savo pirkinius iš anksto ir atidžiau vertina bendrą krepšelio kainą. Ji pažymi, kad pasiruošimas Velykoms tampa vis labiau apgalvotas, nes žmonės dažniau lygina kainas, stebi akcijas ir renkasi jiems finansiškai palankesnius sprendimus.
Skirtinguose miestuose – skirtingas šventinis biudžetas
Tyrimas taip pat parodė skirtumus tarp Lietuvos miestų. Panevėžyje ir Klaipėdoje daugiausia gyventojų – atitinkamai 45 ir 43 procentai – nurodė Velykų stalui planuojantys skirti nuo 50 iki 100 eurų. Tuo metu Vilniuje ir Kaune tokį biudžetą planuoja maždaug trečdalis gyventojų. Tai rodo, kad skirtinguose regionuose šventinio stalo išlaidų planavimas gali skirtis, tačiau bendra tendencija išlieka panaši – dauguma žmonių siekia išlaikyti vidutinį biudžetą.
Lietuviai Velykoms ruošiasi taupiai
Planuodami šventinį stalą Lietuvos gyventojai taip pat ieško būdų sutaupyti. Tyrimo duomenimis, net 50 procentų apklaustųjų teigia aktyviai stebintys akcijas ir reikiamus produktus perkantys būtent jų metu. Dar 23 procentai dalį produktų perka iš anksto, o 10 procentų renkasi pigesnes alternatyvas, pavyzdžiui, privačių prekės ženklų produktus.
Pasak L. Skersytės, prekybos tinklas specialų Velykų asortimentą parduotuvėse pristato likus daugiau nei mėnesiui iki šventės, kad pirkėjai galėtų apsipirkti palaipsniui ir patogiau paskirstyti išlaidas. Ji taip pat pažymi, kad daugiau nei 90 procentų parduotuvių asortimento sudaro privatūs prekės ženklai, kurie dažnai atsiduria ir ant pirkėjų šventinio stalo.
Ant Velykų stalo dominuos tradiciniai patiekalai
Apklausa atskleidė ir tai, kokius patiekalus lietuviai planuoja ruošti per Velykas. Net 87 procentai respondentų teigė, kad ant jų stalo būtinai atsiras margučiai – tradicinis šios šventės simbolis. Taip pat populiarios išlieka mišrainės, kurias planuoja ruošti 44 procentai gyventojų.
Keptą mėsą ar kumpį Velykoms ruošis 35 procentai apklaustųjų, o 30 procentų ant stalo tieks šaltus mėsos patiekalus, pavyzdžiui, netikrą zuikį, mėsos vyniotinius ar šaltieną.
Ne mažiau svarbi vieta šventiniame meniu tenka ir desertams. Tortus, pyragus ar šokoladinius saldumynus planuoja rinktis apie 40 procentų apklaustųjų. Pasak prekybininkų, saldumynai dažnai tampa ne tik desertu, bet ir stalo puošmena ar simboline dovana artimiesiems, todėl šventiniu laikotarpiu jų paklausa tradiciškai išauga.
