Auganti įtampa Artimuosiuose Rytuose jau pradeda daryti įtaką pasaulinėms energetikos rinkoms, o pirmieji signalai matomi ir Europoje. Analitikai įspėja, kad jei konfliktas regione dar labiau paaštrės, vairuotojai netrukus gali pajusti degalų kainų augimą, kuris vėliau gali persikelti ir į platesnę ekonomiką.
Rinkos reakcija pasirodė beveik iš karto po pranešimų apie JAV ir Izraelio smūgius Iranui. Didmeninės degalų kainos Europoje pradėjo kilti, o pokyčiai jau užfiksuoti Roterdamo prekybos biržoje, kuri laikoma vienu svarbiausių degalų kainų orientyrų žemyne. Ten dyzelino kaina pakilo daugiau nei dviem Čekijos kronomis už litrą, o benzinas pabrango maždaug 70 halerių.
Dyzelinas brangsta greičiau nei benzinas
Energetikos rinkos ekspertai pabrėžia, kad dyzelino kainos šiuo metu kyla sparčiau nei benzino. Pasak Čekijos nepriklausomų naftos darbuotojų asociacijos vadovo Ivano Indráčeko, taip nutinka todėl, kad dyzelinas yra strategiškai svarbus kuras.
Šis kuras plačiai naudojamas ne tik transporto sektoriuje, bet ir logistikoje bei viešajame transporte. Kai kuriose Vakarų Europos valstybėse dyzelinas taip pat naudojamas pastatų šildymui, todėl jo paklausa išlieka labai didelė. Dėl to net nedideli geopolitiniai sukrėtimai gali greitai paveikti šio kuro kainą.
Didmeninių kainų augimas paprastai su tam tikru vėlavimu pasiekia ir degalines. Mažmenininkai degalus dažnai parduoda iš anksčiau įsigytų atsargų, todėl realus kainų šuolis vairuotojams gali pasijusti tik tada, kai bus perkamos naujos, brangesnės kuro partijos.
Naftos kaina šoktelėjo per kelias dienas
Pagrindinis pasaulinės naftos kainos rodiklis – „Brent“ rūšies nafta iš Šiaurės jūros – į konfliktą reagavo itin greitai. Dar visai neseniai vieno barelio kaina siekė apie 73 JAV dolerius, tačiau paaštrėjus situacijai ji trumpam pakilo iki maždaug 82 dolerių. Vėliau kaina šiek tiek sumažėjo ir stabilizavosi ties maždaug 78 dolerių riba.
Energetikos analitikų teigimu, tolimesnė kainų dinamika labai priklausys nuo to, ar konfliktas paveiks naftos tiekimą iš Persijos įlankos regiono. Tarptautinės energetikos agentūros skaičiavimais, šis regionas sudaro apie 27 procentus visos pasaulinės naftos gavybos, todėl bet koks tiekimo sutrikimas gali turėti globalių pasekmių.
Blogiausiu scenarijumi nafta gali brangti iki 100 dolerių
Ekspertai pabrėžia, kad jei naftos kaina bent dvi savaites išsilaikys apie 80 dolerių už barelį, degalų kainos Europoje gali padidėti pastebimai. Kai kuriose rinkose tai reikštų maždaug dviejų kronų augimą už litrą benzino ar dyzelino.
Tačiau tikrasis pavojus slypi galimoje konflikto eskalacijoje. Jei būtų sutrikdytas naftos transportavimas per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio energetikos arterijų – naftos kaina galėtų greitai priartėti prie 100 dolerių už barelį.
Tokiu atveju degalų kainos degalinėse galėtų padidėti dar labiau. Kai kurių analitikų skaičiavimu, tai galėtų reikšti net keturių–penkių su puse kronų augimą už litrą per kelias dienas ar savaites.
Ekonomistai taip pat perspėja, kad brangesni degalai paprastai sukelia grandininę reakciją visoje ekonomikoje. Padidėjus transporto ir logistikos išlaidoms, brangsta prekių gabenimas, o tai ilgainiui gali prisidėti prie bendro kainų augimo ir didesnės infliacijos Europoje.
