Didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose jau pradeda veikti pasaulines energijos rinkas, o tai netrukus gali pajusti ir Lietuvos gyventojai. Kylant naftos kainoms, ekonomistai perspėja apie naują kainų augimo bangą. Jei konfliktas tęsis arba dar labiau paaštrės, gali brangti ne tik degalai, bet ir daugelis kasdienių prekių bei paslaugų.
Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinė rizika kyla dėl galimų trikdžių Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio naftos transportavimo maršrutų. Jei tiekimas būtų apribotas, energijos kainos galėtų dar labiau šoktelėti. Tokiu atveju infliacija Europoje vėl gali sparčiai augti, o kai kurie analitikai neatmeta ir dviženklės infliacijos scenarijaus.
Degalai Lietuvoje gali brangti pirmiausia
Viena pirmųjų sričių, kur jaučiamas geopolitinės įtampos poveikis, yra degalų rinka. Kylant naftos kainai pasaulyje, brangsta ir benzinas bei dyzelinas. Jei tendencija nesikeis, degalų kainos Lietuvoje gali vėl priartėti prie ankstesnių rekordų.
Brangesni degalai reiškia ir didesnes transportavimo išlaidas. Kadangi beveik visos prekės į parduotuves atkeliauja sunkvežimiais, transporto pabrangimas greitai persiduoda galutinėms produktų kainoms.
Brangesnis šildymas ir energija
Kitas sektorius, kuris gali smarkiai pajusti krizės poveikį, yra energetika. Jei dujų ir naftos kainos išliks aukštos, gali didėti ir šildymo sąskaitos. Tai ypač aktualu Lietuvai, kur didelė dalis gyventojų vis dar priklauso nuo centralizuoto šildymo arba dujinių katilų.
Energetikos analitikai neatmeta scenarijaus, kad artėjant kitam šildymo sezonui dalies gyventojų išlaidos gali padidėti dešimtimis eurų per mėnesį, jei energijos kainos išliks aukštos.
Gali brangti duona ir kepiniai
Kylančios energijos kainos smogia ir maisto pramonei. Kepyklos bei maisto gamintojai daug energijos sunaudoja kepimo krosnims, transportui ir gamybos procesams. Todėl brangesnės dujos ir elektra neišvengiamai didina produkcijos savikainą.
Ekonomistai prognozuoja, kad kepinių kainos gali pakilti iki 10 procentų. Tai reikštų, kad šiandien apie 1 eurą kainuojanti bandelė ar kepinys galėtų pabrangti dar keliolika centų, o kelių eurų kainuojantis duonos kepalas – dar labiau.
Maisto kainoms gresia naujas spaudimas
Energetikos krizė veikia visą maisto gamybos grandinę – nuo ūkininkų iki prekybos centrų. Transportas, šaldymas, sandėliavimas ir gamyba yra tiesiogiai susiję su energijos kainomis.
Dėl to gali brangti įvairūs kasdieniai produktai, tarp jų:
- paruošti patiekalai
- saldumynai
- gazuoti gėrimai
- užkandžiai
- dalis perdirbtų maisto produktų
Maisto pramonės atstovai perspėja, kad energijos ir transporto išlaidos kai kurioms įmonėms sudaro net iki 80 procentų visų sąnaudų, todėl kainų augimas gali būti neišvengiamas.
Restoranai taip pat gali kelti kainas
Didėjančios energijos ir produktų kainos daro spaudimą ir restoranams bei kavinėms. Maitinimo sektorius yra vienas jautriausių energijos kainų pokyčiams – nuo elektros virtuvėse iki produktų tiekimo.
Ekspertai prognozuoja, kad restoranų kainos gali padidėti maždaug 5–10 procentų. Tai reikštų, kad šiandien 10 eurų kainuojantis patiekalas gali pabrangti iki 10,5–11 eurų.
Brangti gali ir elektronika
Kainų augimas gali paliesti ir buitinę techniką bei elektroniką. Didesnės energijos, gamybos ir transportavimo išlaidos veikia visą tiekimo grandinę – nuo gamyklų Azijoje iki parduotuvių Europoje.
Analitikai prognozuoja, kad kai kurių buitinės technikos gaminių kainos gali padidėti dešimtimis eurų. Pavyzdžiui, kelių šimtų eurų kainuojantis šaldytuvas ar skalbimo mašina gali pabrangti dar 50–60 eurų.
Jeigu įtampa energetikos rinkose neslūgs, ekonomistai neabejoja – karas vėl gali tiesiogiai atsispindėti parduotuvių kainose. Tai reikštų, kad artimiausiais mėnesiais dalis kasdienių išlaidų Lietuvos gyventojams gali dar labiau išaugti.
