Paraudusios akys, užgulta nosis ir nesibaigiantis čiaudulys daugeliui žmonių jau seniai tapo neatsiejama pavasario dalimi. Tačiau mokslininkai pastebi nerimą keliančią tendenciją – alergijos sezonas kasmet ilgėja. Naujas tyrimas rodo, kad prie to gali prisidėti netikėtas veiksnys, kurio dauguma žmonių kasdien nė nepastebi.
NASA palydovinių duomenų analizė atskleidė ryšį tarp dirbtinio naktinio apšvietimo miestuose ir vis ilgesnio žiedadulkių sezono. Tai reiškia, kad šienlige sergantys žmonės gali kentėti gerokai ilgiau nei anksčiau.
Dirbtinė šviesa keičia augalų žydėjimą
Tyrimas, paskelbtas moksliniame žurnale „PNAS Nexus“, rėmėsi NASA „Black Marble“ palydovo nuotraukomis. Šios didelės raiškos nuotraukos leidžia tiksliai matyti, kiek naktį apšviečiami skirtingi Žemės regionai. Mokslininkai šiuos duomenis palygino su žiedadulkių sezono statistika JAV rytinėje dalyje.
Rezultatai buvo aiškūs. Augalai, kurie nuolat veikiami dirbtinės šviesos – pavyzdžiui, nuo gatvių žibintų, vitrinų ar biurų pastatų – pradeda žydėti anksčiau ir žydi ilgiau nei augalai vietovėse, kuriose vyrauja tik natūrali saulės šviesa.
Skirtumas tarp miestų ir kaimo teritorijų pasirodė itin ryškus. Vietovėse, kur dirbtinio apšvietimo beveik nėra, žiedadulkių sezonas trunka apie 170–210 dienų per metus. Tuo tarpu didmiesčiuose, tokiuose kaip Niujorkas, žiedadulkių koncentracija fiksuojama net iki 300 dienų per metus – beveik visus metus.
Be to, ryškiai apšviestuose miestuose žiedadulkių kiekis dažniau pasiekia pavojingai aukštą lygį. Tokiose teritorijose net 27 procentus žiedadulkių dienų užfiksuojama aukšta koncentracija, o silpniau apšviestose vietovėse šis rodiklis siekia apie 17 procentų.
Milijonai alergiškų žmonių patiria vis didesnę naštą
Ilgesnis ir intensyvesnis žiedadulkių sezonas ypač pavojingas žmonėms, sergantiems astma ar kitomis kvėpavimo takų ligomis. Jiems net nedidelis žiedadulkių kiekis gali sukelti stiprius simptomus.
Tipiniai alergijos žiedadulkėms požymiai yra čiaudulys, sloga, deginančios ir ašarojančios akys, kosulys bei kvėpavimo sunkumai. Sveikatos specialistų duomenimis, alergijos problema yra labai paplitusi – bent vieną alergiją gyvenime patiria daugiau nei 30 procentų suaugusiųjų ir apie 20 procentų vaikų.
Vien Vokietijoje, remiantis oficialiais duomenimis, šienligė paveikia maždaug 11,5 milijono žmonių. Ilgėjantis žiedadulkių sezonas šiems žmonėms reiškia ilgesnį diskomforto laikotarpį ir didesnę sveikatos komplikacijų riziką.
Pavojingiausias veiksnys – mėlynoji šviesa
Mokslininkai išskyrė vieną ypač svarbų dirbtinio apšvietimo komponentą – mėlynąją šviesą. Ši didelės energijos šviesos dalis skatina augalus aktyviau augti ir žydėti.
Dėl to augalai miestuose gali pradėti žydėti anksčiau nei natūralioje aplinkoje ir ilgiau išskirti žiedadulkes. Tai reiškia, kad alergijos sezonas tampa ne tik ilgesnis, bet ir intensyvesnis.
Ką gali padaryti miestai
Tyrėjai siūlo kelias priemones, kurios galėtų sumažinti šviesos taršos poveikį ir kartu padėti kovoti su ilgėjančiu žiedadulkių sezonu.
Ekspertai rekomenduoja mažinti apšvietimo intensyvumą vietose, kur gausu augalų, naudoti šviesos ekranus, kad šviesa nekristų tiesiai ant augmenijos, bei diegti judesio jutiklius, kurie įjungia apšvietimą tik tada, kai jis iš tikrųjų reikalingas.
Taip pat siūloma palaipsniui keisti mėlynąją šviesą skleidžiančias lempas alternatyvomis, kurios mažiau veikia augalų biologinius procesus.
Iki šiol šviesos tarša dažniausiai buvo laikoma problema tik gyvūnams ir astronomams, nes trukdo stebėti žvaigždėtą dangų. Tačiau nauji tyrimai rodo, kad dirbtinis apšvietimas gali turėti ir tiesioginį poveikį žmonių sveikatai.
Mokslininkai pabrėžia, kad šviesos tarša tampa ne tik ekologine, bet ir visuomenės sveikatos problema. Nauji duomenys suteikia institucijoms rimtą mokslinį pagrindą imtis priemonių, kurios galėtų sumažinti dirbtinės šviesos poveikį aplinkai ir alergiškiems žmonėms.
Šaltinis: NASA, PNAS Nexus, RKI, PID
