Kiekvieną kartą priėję prie prekybos centro kasos, jūs atliekate tą patį mechaninį judesį: ištraukiate spalvotą plastikinę kortelę arba nuskenuojate brūkšninį kodą telefono ekrane. Kasos aparatas pypteli, ir ekrane įsižiebia stebuklingas užrašas: „Jūs sutaupėte 1,45 Eur“. Jūs išeinate pro duris jausdamiesi nugalėtoju, pergudravusiu sistemą. Tačiau reali, ciniška tiesa yra tokia: jūs nieko nesutaupėte. Jūs ką tik už grašius pardavėte pačią intymiausią informaciją apie savo sveikatą, finansines bėdas ir psichologines silpnybes. Sveiki atvykę į sekimo kapitalizmą, kur jūsų pirkinių krepšelis rytoj virs padidinta sveikatos draudimo įmoka.
Jūsų krepšelis mikroskopo akivaizdoje: ką iš tiesų mato algoritmas?
Įsivaizduokite tipinį penktadienio vakaro apsipirkimą. Jūs nusiperkate pieno (sutaupote 20 centų su kortele), šaldytą picą, kelis butelius alaus ir vaistinėje, kuri priklauso tam pačiam ar partnerių tinklui, įsigyjate vaistų nuo rėmens ar skausmo.
Jums atrodo, kad jūs tiesiog nusipirkote maisto ir būtiniausių prekių savaitgaliui. Tačiau prekybos tinklo superkompiuteriams ir dirbtinio intelekto algoritmams šis vienas apsipirkimas nupiešia detalų, gąsdinantį jūsų psichologinį ir fizinį profilį:
- Gyvenimo ritmas ir streso lygis: Vėlyvas apsipirkimo laikas ir greito, perdirbto maisto (šaldyta pica) pasirinkimas signalizuoja apie laiko trūkumą, nuovargį ir aukštą streso lygį.
- Emocinė būklė: Polinkis į greituosius angliavandenius ir alkoholį yra klasikinis emocinio valgymo ir streso malšinimo indikatorius, kurį algoritmai puikiai atpažįsta.
- Sveikatos duomenys: Susiejus maisto prekių krepšelį su vaistinės duomenimis, sistema akimirksniu fiksuoja jūsų diagnozes – prasidedančias virškinamojo trakto problemas, skausmo sindromus ar miego sutrikimus.
Jūs tampate atversta knyga. Korporacija dabar žino, kada esate pažeidžiamas ir kokios yra jūsų besiformuojančios priklausomybės ar ligos. Ir šios informacijos kaina buvo vos kelių centų nuolaida.
Nuolaidos iliuzija: kodėl prekės be kortelės yra beprotiškai brangios?
Jums turbūt teko pastebėti, kad šiais laikais pirkti prekybos centre be lojalumo kortelės tapo tiesiog neįmanoma. Bazinės prekių kainos yra dirbtinai ir neadekvačiai išpūstos (pavyzdžiui, sviestas be kortelės – 3 eurai, su kortele – 1,80 Eur), o „reali“ rinkos kaina taikoma tik kortelės turėtojams.
Tai nėra akcija. Tai yra legalus šantažas.
Prekybos monopolijos puikiai supranta, kad paprašius žmogaus užpildyti 50 puslapių anketą apie jo mitybos įpročius, alkoholio vartojimą, vaikų amžių ir ligas, žmogus pasiųstų juos velniop. Todėl jie naudoja „nuolaidų“ jauką. Dirbtinai sukeldami kainas jie priverčia jus savanoriškai atiduoti savo duomenis už galimybę nusipirkti maisto už normalią kainą. Tai pigiausias, bet pats efektyviausias asmeninių duomenų surinkimo modelis istorijoje.
Sekimo kapitalizmas: kur keliauja jūsų ligos ir paslaptys?
Ilgą laiką buvo naiviai manoma, kad šie duomenys naudojami tik tam, kad jums atsiųstų SMS žinutę apie akciją dešroms. Deja, mes įžengėme į kur kas pavojingesnę sekimo kapitalizmo (angl. surveillance capitalism) fazę.
Korporacijos suprato, kad pačių duomenų bazė yra vertingesnė už jų parduodamas prekes. Informacija, surenkama per susietas parduotuvių, vaistinių ir degalinių korteles, paverčiama milžiniškais duomenų masyvais. Kaip tai naudojama prieš jus?
- Algoritminis kainų išpūtimas (Dinaminė kainodara): Jei algoritmai mato, kad esate lojalus vienam brangiam prekės ženklui ir jūsų pajamos (sprendžiant iš bendro krepšelio) yra aukštos, skaitmeninėje erdvėje jums gali būti rodomos aukštesnės kainos. Sistemos žino, kiek jūs galite sau leisti sumokėti.
- Manipuliavimas silpnybėmis: Jei bandote mesti gerti, mesti rūkyti ar atsisakyti cukrų, algoritmas tai pastebės (dingo tam tikri pirkimai). Kadangi korporacijai reikia jūsų pinigų, būtent tada, kai būsite labiausiai pažeidžiamas (pvz., penktadienio vakarą po sunkios darbo savaitės), į jūsų telefoną įkris „asmeninis pasiūlymas“ su 40 % nuolaida jūsų senam įpročiui. Tai tiesioginė psichologinė manipuliacija.
- Draudimo bendrovių reketas: Tai baisiausias scenarijus, kuris po truputį tampa Vakarų pasaulio, o kartu ir Lietuvos, realybe. Duomenų brokeriai surenka anonimizuotus, bet lengvai atsekamus jūsų vartojimo profilius ir parduoda juos draudimo kompanijoms. Kai jūs bandysite įsigyti privatų sveikatos ar gyvybės draudimą, jūsų įmoka gali būti apčiuopiamai didesnė, nes jūsų lojalumo kortelė jau „papasakojo“ draudėjui apie jūsų meilę riebiam maistui, sėsliam gyvenimo būdui ir reguliariems vizitams į vaistinę. Sistemoje jūs tampate „aukštos rizikos“ klientu.
Išvada: Mes patys tapome preke
Laikas atsisveikinti su naivumu. Nemokamų pietų nebūna, o prekybos tinklai nėra labdaros organizacijos, dalinančios centus iš gero noro.
Lojalumo kortelė yra jūsų asmeninis sekimo įrenginys, kurį jūs patys savanoriškai nešiojatės savo piniginėje. Už keliolikos eurų per mėnesį iliuzinę sutaupymo sumą mes atiduodame korporacijoms raktus nuo savo psichologijos, sveikatos istorijos ir ateities finansinio saugumo. Mes manome, kad perkame maistą, bet iš tiesų – sistemos duomenų bazėse parduodami esame mes patys.
Šiame straipsnyje sužinosite, kaip atšaukti duomenų rinkimą ir atsisakyti nuolaidų kortelių: 10 minučių BDAR instrukcija, kurios prekybos tinklai nenori, kad jūs pamatytumėte
