Europos Sąjungoje bręsta naujas planas, kuris gali iš esmės pakeisti kovos su nelegalia migracija strategiją. Penkios valstybės – Vokietija, Nyderlandai, Austrija, Danija ir Graikija – siekia įsteigti specialius deportacijos centrus už Europos Sąjungos ribų. Juose būtų apgyvendinami migrantai, kurių prieglobsčio prašymai buvo galutinai atmesti. Politikų teigimu, toks sprendimas turėtų paspartinti grąžinimo procedūras ir sumažinti spaudimą Europos prieglobsčio sistemai, tačiau pati idėja jau kelia dideles diskusijas ir politinius ginčus.
Naujas planas kovai su nelegalia migracija
Penkių valstybių vidaus reikalų ministrai Briuselyje susitarė dėl bendro veiksmų plano, kuriame numatyta ieškoti vadinamųjų „grąžinimo centrų“ sprendimo. Tam netgi sukurta speciali darbo grupė, turinti parengti inovatyvius sprendimus bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis. Politikų teigimu, dabartinė sistema ne visada veikia efektyviai – migrantai, kurių prieglobsčio prašymai buvo atmesti, dažnai ilgai lieka Europos šalyse, nes jų deportavimas užtrunka arba tampa sudėtingas.
Vokietijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas pabrėžė, kad Europos šalys privalo veiksmingiau įgyvendinti sprendimus dėl migrantų grąžinimo. Pasak jo, naujo tipo grąžinimo centrai galėtų tapti svarbia priemone, leidžiančia organizuoti deportacijas greičiau ir efektyviau. Politikų nuomone, toks modelis taip pat siųstų aiškų signalą, kad nelegaliai atvykusiems migrantams likti Europoje taps vis sudėtingiau.
Pagal svarstomą modelį migrantai, kuriems priimtas galutinis sprendimas palikti šalį, būtų perkeliami į specialius centrus už Europos Sąjungos ribų. Iš šių centrų būtų organizuojamas jų galutinis grąžinimas į kilmės šalį arba į kitą valstybę, kuri sutiktų juos priimti. Ši iniciatyva turėtų tapti platesnių prieglobsčio politikos pokyčių dalimi, kuriuos svarsto kelios Europos vyriausybės.
Galimos deportacijos centrų vietos
Kol kas konkrečios vietos, kur galėtų atsirasti tokie centrai, nėra galutinai nustatytos, tačiau tarp svarstomų regionų minimos Šiaurės Afrikos valstybės. Viena dažniausiai aptariamų galimybių yra Tunisas, nors anksčiau buvo svarstytos ir kitos vietos, pavyzdžiui, Kurdistano regionas šiaurės Irake ar net Uganda.
Vis dėlto tokio modelio įgyvendinimas gali susidurti su rimtais sunkumais. Kai kurios valstybės, iš kurių atvyksta migrantai, nenoriai priima savo piliečius atgal arba delsia išduoti reikiamus kelionės dokumentus. Tokios problemos jau anksčiau buvo fiksuotos bendradarbiaujant su Alžyru, Maroku ar Mauritanija. Be to, deportacijos kartais nepavyksta ir dėl saugumo situacijos tam tikruose regionuose, pavyzdžiui, Libijoje ar Vakarų Sacharoje.
Dar vienas iššūkis – migrantų bendradarbiavimo trūkumas. Kai kurie asmenys atsisako pateikti savo tapatybės duomenis ar dokumentus, todėl jų grąžinimo procedūros dar labiau užsitęsia.
Svarstoma ir prieglobsčio procedūras vykdyti už ES ribų
Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris taip pat pranešė, kad ateityje gali būti svarstoma dar viena radikali priemonė – dalį prieglobsčio procedūrų vykdyti už Europos Sąjungos teritorijos ribų. Tokiu atveju migrantų prašymai būtų nagrinėjami trečiosiose šalyse dar prieš jiems patenkant į ES teritoriją.
Šis modelis primena Jungtinės Karalystės planą siųsti migrantus į Ruandą, kuris pastaraisiais metais sukėlė daug diskusijų tarptautinėje politikoje. Europos šalys kol kas tik analizuoja tokios sistemos galimybes ir teisinius aspektus.
Penkių ES valstybių iniciatyva pradėta formuoti dar 2025 metų liepą, kai vidaus reikalų ministrai susitiko aukščiausiojo lygio susitikime ant aukščiausio Vokietijos kalno Zugspitze. Nors konkrečios detalės dar derinamos, akivaizdu, kad Europos migracijos politika gali artimiausiais metais patirti vienus didžiausių pokyčių per pastarąjį dešimtmetį.
