Dar visai neseniai Vokietija daugeliui europiečių atrodė kaip patikima vieta dirbti ir užsidirbti daugiau nei gimtojoje šalyje. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad ši reputacija pradeda svyruoti. Vis daugiau Europos Sąjungos piliečių, dirbančių Vokietijoje, svarsto galimybę palikti šalį. Tyrimai rodo, kad dalis jų jau pradėjo konkrečius pasiruošimus išvykimui.
Kas trečias europietis svarsto išvykti iš Vokietijos
Vokietijos federalinės vyriausybės užsakytas tyrimas parodė, kad net 35 procentai šalyje gyvenančių ES piliečių svarsto galimybę išvykti. Dar ryškesnis signalas – apie 13 procentų respondentų jau pradėjo planuoti išvykimą.
Jeigu ši tendencija iš tiesų sustiprėtų, Vokietija pirmą kartą per maždaug 15 metų galėtų susidurti su situacija, kai daugiau ES piliečių iš šalies išvyksta, nei į ją atvyksta.
2023 metų pabaigoje Vokietijoje gyveno apie 5,1 milijono žmonių iš kitų Europos Sąjungos valstybių. Tai beveik dvigubai daugiau nei 2010 metais. Didžiausias bendruomenes sudaro rumunai ir lenkai, o pagrindinės migracijos priežastys ilgą laiką buvo darbo paieška arba šeimos susijungimas. Šiuo metu Vokietijoje dirba apie 2,7 milijono ES piliečių.
Augančios pragyvenimo išlaidos ir nesaugumo jausmas
Tyrimo duomenimis, pagrindinė priežastis, dėl kurios žmonės svarsto išvykimą, yra sparčiai augančios pragyvenimo išlaidos. Brangstant būstui, energijai ir kasdienėms paslaugoms, dalis darbuotojų pradeda abejoti, ar gyvenimas Vokietijoje vis dar finansiškai apsimoka.
Respondentai taip pat paminėjo mažėjantį gerovės jausmą ir didėjantį nesaugumo pojūtį. Kiti svarbūs veiksniai – kalbos barjerai, sunkumai darbo rinkoje ir biurokratinės kliūtys.
Apie 15 procentų apklaustųjų taip pat nurodė diskriminaciją kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių svarsto palikti šalį. Pietų Europos piliečiai šią problemą mini dar dažniau – jų grupėje diskriminaciją nurodė beveik dvigubai daugiau respondentų.
Vokietijai kyla naujas iššūkis
Vokietijos federalinės vyriausybės migracijos ir integracijos komisarė Natalie Pawlik pabrėžia, kad ES piliečiai yra svarbi šalies darbo rinkos dalis. Pasak jos, žmonės, kurie atvyksta dirbti ir prisideda prie ekonomikos, turi turėti realias galimybes integruotis ir jaustis visaverčiais visuomenės nariais.
Komisarės teigimu, nors ES piliečiai Vokietijoje formaliai turi tokias pačias teises kaip ir vietiniai gyventojai, realybėje jie dažnai susiduria su kalbos barjerais, ribotomis galimybėmis darbo rinkoje ir diskriminacija.
Norint išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus iš kitų Europos šalių, ekspertai siūlo didinti prieigą prie kalbos kursų, gerinti užsieniečių kvalifikacijos pripažinimą ir stiprinti apsaugą nuo išnaudojimo darbo vietoje.
Pasak Pawlik, Vokietija negali sau leisti prarasti tokio didelio skaičiaus darbuotojų iš kitų Europos Sąjungos šalių, nes jie yra svarbi šalies ekonomikos dalis.
Tyrimas buvo parengtas remiantis statistinių duomenų analize, ekspertų interviu ir internetine apklausa, kurioje dalyvavo apie 1000 ES piliečių. Duomenys buvo renkami nuo 2024 metų kovo iki 2025 metų spalio.
Šaltinis: biznes.interia.pl
