Kovas Lietuvoje jau stebina neįprastai šiltais ir saulėtais orais. Daugelyje šalies vietų temperatūra primena ankstyvą pavasarį, o kai kur net artėja prie rekordinių reikšmių. Tačiau tokia šiluma kelia vis daugiau klausimų: ar balandį laukia staigus atšalimas? Meteorologai perspėja, kad pavasarį atmosferos cirkuliacija Europoje tampa ypač nestabili, todėl orai gali pasikeisti vos per kelias dienas.
Pavasario laikotarpiu aukšto ir žemo slėgio sistemos virš Europos juda gerokai greičiau nei žiemą ar vasarą. Tuo metu reaktyvinė srovė – stipri vėjų juosta aukštai atmosferoje – pradeda labiau vingiuoti. Dėl to šiltos ir šaltos oro masės gali greitai keistis, o temperatūra per trumpą laiką gali smarkiai svyruoti. Todėl net jei kovas būna labai šiltas, tai dar nereiškia, kad balandis bus toks pat.
Meteorologai pabrėžia, kad statistiškai šiltas kovas nepadidina tikimybės, jog balandis bus šaltas. Vis dėlto balandis tradiciškai laikomas vienu nepastoviausių mėnesių per metus. Staigūs temperatūros svyravimai šiuo laikotarpiu yra gana įprasti. Kai kurie orų modeliai rodo, kad pirmieji ryškesni pokyčiai gali pasirodyti jau apie kovo vidurį, tačiau tokios ilgalaikės prognozės dar nėra visiškai patikimos.
Šiltas kovas nebūtinai reiškia šiltą balandį
Dažnai sakoma, kad po neįprastai šilto kovo balandis gali „atsilyginti“ šaltesniais orais. Net senasis Šimtametis kalendorius prognozuoja panašius scenarijus. Tačiau meteorologai pažymi, kad tokį ryšį pagrįsti moksliniais duomenimis sudėtinga. Ilgalaikiai klimato tyrimai rodo tik labai silpną ryšį tarp kovo ir balandžio temperatūrų.
Pagrindinė priežastis yra sudėtinga atmosferos dinamika. Orų pokyčius lemia daugybė veiksnių – nuo Atlanto vandenyno cirkuliacijos iki slėgio sistemų judėjimo virš Skandinavijos ar Rytų Europos. Dėl to kiekvienų metų pavasaris gali būti visiškai kitoks.
Artėjant Velykoms – ypatingas meteorologų dėmesys
Šiais metais Velykos bus švenčiamos balandžio pradžioje, todėl daugelis jau domisi, kokie orai gali būti šventiniu laikotarpiu. Ankstyvą pavasarį atmosfera dažnai vis dar yra pereinamojoje stadijoje tarp žiemos ir vasaros cirkuliacijos. Tai reiškia, kad net ir po šiltų dienų gali pasirodyti šalto oro bangos.
Tokiais atvejais šaltas oras į Lietuvą gali plūsti iš šiaurės ar šiaurės rytų. Meteorologai ypač stebi galimus aukšto slėgio blokavimo scenarijus virš Skandinavijos ar Šiaurės Atlanto. Jei tokia sistema susiformuoja, ji gali nukreipti šaltas oro mases į Baltijos regioną ir atnešti staigų atšalimą.
Tuo pat metu pavasarį saulės spinduliuotė jau yra gana stipri. Dienos metu oras gali greitai sušilti, tačiau naktimis temperatūra vis dar smarkiai krenta. Todėl balandį dažnai susidaro ryškus kontrastas tarp šiltų dienų ir šaltų naktų. Net po kelių labai šiltų dienų gali pasitaikyti šalnų, o kai kuriais metais net trumpų šlapdribos ar sniego epizodų.
Ilgalaikės tendencijos rodo šylantį klimatą
Nors balandis ir toliau išlieka nepastovus mėnuo, klimato tendencijos per pastaruosius dešimtmečius rodo aiškų atšilimą. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, balandžio mėnesiai vidutiniškai tapo šiltesni nei XX amžiuje.
Labai šalti balandžiai dabar pasitaiko gerokai rečiau. Vis dažniau šį mėnesį vyrauja aukšto slėgio sistemos, kurios atneša daugiau saulėtų dienų ir aukštesnę nei vidutinę temperatūrą. Tokiais laikotarpiais ankstyvo pavasario orai gali tęstis net kelias savaites.
Tačiau balandis vis dar išlieka pereinamuoju mėnesiu tarp žiemos ir vasaros. Dėl to jis dažnai pateikia netikėtumų – nuo staigaus atšilimo iki netikėtų šalnų ar stipresnių vėjų. Galutinis scenarijus priklausys nuo to, kokie didelio masto atmosferos procesai tuo metu vyraus Europoje.
Jeigu virš regiono susiformuos stabili aukšto slėgio zona, šilti pavasario orai Lietuvoje gali tęstis ir po Velykų. Tačiau jei reaktyvinė srovė pradės stipriau vingiuoti, Baltijos regioną bet kuriuo metu gali pasiekti ir šaltesnio poliarinio oro banga. Būtent dėl šio neapibrėžtumo balandžio mėnesio prognozės kiekvienais metais tampa viena įdomiausių temų meteorologams.
