Vasaros vakarais Lietuvoje dažnai pasitaiko pažįstama situacija: keli žmonės sėdi prie ežero ar terasoje, tačiau uodai nuolat puola tik vieną iš jų. Atrodo, kad vabzdžiai tą žmogų pasirinko kaip pagrindinį taikinį, o kitus beveik ignoruoja. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai lemia atsitiktinumas ar įvairūs buitiniai veiksniai, tačiau mokslininkai dabar turi kur kas tikslesnį paaiškinimą.
Evoliucijos biologas Scottas Traversas teigia, kad atsakymas slypi žmogaus kūno chemijoje. Kiekvienas žmogus skleidžia unikalų kvapų mišinį, kurį sudaro įvairios medžiagos, esančios ant odos. Būtent šie cheminiai signalai gali paversti kai kuriuos žmones tikrais uodų „magnetais“.
Pagrindinė priežastis – odos cheminė sudėtis
Svarbiausias atradimas buvo padarytas dideliame moksliniame tyrime, kurį atliko Rokfelerio universiteto neurologai, vadovaujami Leslie Vosshall ir Maria Elena De Obaldia. Tyrimo rezultatai paskelbti prestižiniame mokslo žurnale „Cell“.
Mokslininkai nustatė, kad pagrindinis uodus traukiantis veiksnys yra didelis karboksirūgščių kiekis žmogaus odos riebalinėse liaukose. Šios riebalų rūgštys yra natūrali mūsų odos apsauginio sluoksnio dalis. Tačiau ant odos gyvenančios bakterijos jas suskaido ir sukuria specifinį kūno kvapą.
Būtent šis kvapas uodams tampa savotišku „kvietimu“. Vabzdžiams jis veikia tarsi labai stiprūs kvepalai, rodantys, kad netoliese yra tinkamas kraujo šaltinis.
Eksperimentų metu mokslininkai aptiko vieną tyrimo dalyvį, kurį pavadino „33 subjektu“. Jo odoje karboksirūgščių koncentracija buvo tokia didelė, kad uodai jį traukė net 100 kartų stipriau nei žmogų, kuris tyrimo metu buvo mažiausiai patrauklus vabzdžiams.
Dar vienas įdomus atradimas – ši savybė yra labai stabili. Žmonės, kurie yra uodų „magnetai“, tokie išlieka daugelį metų, net jei keičiasi jų mityba ar gyvenimo būdas.
Kaip uodai suranda savo aukas
Uodai turi itin sudėtingą kvapų aptikimo sistemą. Jie naudoja specialius uoslės receptorius, vadinamus jonotropiniais receptoriais (IR). Šie receptoriai leidžia aptikti ore esančias karboksirūgštis ir aminus – chemines medžiagas, kurias skleidžia žmogaus oda.
Siekdami geriau suprasti šį mechanizmą, mokslininkai net genetiškai modifikavo uodus, kuriems trūko pagrindinių kvapų receptorių. Tikėtasi, kad tokie vabzdžiai praras gebėjimą rasti žmones.
Tačiau rezultatai nustebino net tyrėjus. Net ir su susilpnėjusia uosle uodai vis tiek sugebėjo atskirti žmones, kurie juos traukia labiau. Tai rodo, kad vabzdžiai turi labai sudėtingą ir atsarginę sensorinę sistemą – jei vienas „radaras“ neveikia, kitas vis tiek padeda rasti taikinį.
Kiti veiksniai, kurie dar labiau traukia uodus
Nors karboksirūgščių kiekis odoje laikomas svarbiausiu faktoriumi, mokslininkai pabrėžia, kad uodų elgesį veikia ir kiti biologiniai signalai.
Vienas iš jų – anglies dioksidas, kurį žmonės iškvepia kvėpuodami. Kuo intensyviau žmogus kvėpuoja, tuo daugiau CO₂ patenka į orą, ir uodams tampa lengviau aptikti potencialų grobį.
Taip pat svarbi kūno temperatūra ir medžiagų apykaitos greitis. Pavyzdžiui, nėščios moterys dažnai tampa patrauklesnės uodams, nes jų kūno temperatūra ir kvėpavimo intensyvumas yra didesni.
Be to, paskutiniame atakos etape uodai naudoja ir regėjimą. Tyrimai rodo, kad tamsūs ar ryškūs drabužiai – ypač juodi, raudoni ar oranžiniai – gali padaryti žmogų labiau matomą vabzdžiams.
Kodėl šis atradimas svarbus
Šie moksliniai tyrimai svarbūs ne tik dėl smalsumo. Uodai yra pavojingų ligų pernešėjai. Tokios rūšys kaip Aedes aegypti platina maliariją, dengės karštligę, Zikos virusą ir kitas infekcijas.
Geriau suprasdami, kaip uodai atpažįsta savo aukas, mokslininkai gali kurti naujos kartos repelentus. Tokios priemonės galėtų maskuoti ar neutralizuoti odos karboksirūgštes, todėl žmogaus kvapas vabzdžiams taptų beveik nepastebimas.
Jei tokios technologijos bus sėkmingai sukurtos, jos galėtų padėti apsaugoti milijonus žmonių visame pasaulyje nuo uodų platinamų ligų. O kol kas vieniems teks susitaikyti su tuo, kad jų kūno chemija uodams tiesiog atrodo ypač patraukli.
Šaltiniai:
- https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/36261039/
- https://www.cell.com/cell/fulltext/S0092-8674(22)01253-3
