Dirbtinis intelektas sparčiai keičia darbo pasaulį ir dažnai pristatomas kaip technologija, kuri palengvins darbuotojų gyvenimą. Tačiau ekspertai perspėja: ši pažanga turi ir mažiau pastebimų pavojų. Testavimo ir sertifikavimo organizacija „TÜV Rheinland“ įspėja, kad dirbtinio intelekto diegimas gali sukelti naujų problemų darbuotojų saugai ir sveikatai.
Vienas didžiausių iššūkių – tai, kad dirbtinis intelektas niekada nepavargsta. Dėl to sistemos gali diktuoti darbo tempą, kuris žmogui tampa per intensyvus. Ekspertai pažymi, kad tokia situacija gali sukelti naujų sveikatos problemų ir padidinti traumų riziką.
Kai technologija nustato darbo tempą
„TÜV Rheinland“ paskelbtoje analizėje nagrinėjama, kaip dirbtinio intelekto sprendimai veikia darbuotojų saugą. Tyrėjai pabrėžia, kad išmaniosios sistemos gali sumažinti fizinį krūvį, tačiau kartu jos gali sumažinti darbuotojų savarankiškumą.
Problema atsiranda tada, kai technologija pradeda nustatyti darbo ritmą. Jei darbuotojai nebegali patys reguliuoti darbo tempo ar daryti pertraukų, gali atsirasti per didelis fizinis ir psichologinis krūvis.
Pavyzdžiui, 2025 metų Bostono universiteto tyrimas parodė, kad sandėliuose, kuriuose naudojami robotai, sunkių traumų sumažėjo apie 40 procentų. Tačiau tuo pačiu metu lengvų sužalojimų padaugėjo net 77 procentais. Tyrėjai tai aiškina tuo, kad robotų nustatytas darbo tempas skatina darbuotojus dirbti greičiau ir ignoruoti saugumo taisykles.
Per ketverius metus analizuoti daugiau nei 150 sandėlių duomenys parodė dar vieną tendenciją – robotizuotuose sandėliuose bendras sužalojimų skaičius buvo apie 50 procentų didesnis nei tradicinėse darbo vietose.
Darbuotojai gali prarasti kontrolę
Ekspertai perspėja, kad dirbtinis intelektas neturi tapti sistema, kuri verčia žmones dirbti nepertraukiamu tempu. „TÜV Rheinland“ saugos specialistas dr. Ludwigas Brandsas pabrėžia, kad diegiant dirbtinį intelektą būtina peržiūrėti darbo saugos vertinimus.
Pasak jo, svarbiausia taisyklė turėtų būti paprasta: technologijos negali didinti darbo intensyvumo vien dėl to, kad kompiuterinės sistemos gali dirbti be poilsio. Žmogus turi išlikti pagrindiniu darbo proceso centru.
Be fizinių rizikų, dirbtinio intelekto plėtra sukelia ir psichologinių iššūkių. Dalis darbuotojų naujas technologijas priima su nerimu ar pasipriešinimu. „TÜV Rheinland“ psichologė Iris Dohmen pabrėžia, kad įmonėms neužtenka vien techninių mokymų.
Anot jos, svarbu sukurti darbo aplinką, kurioje darbuotojai galėtų saugiai eksperimentuoti su naujomis technologijomis, mokytis iš klaidų ir palaipsniui priprasti prie pokyčių.
Kibernetinės atakos – naujas saugumo pavojus
Dar viena mažiau aptariama problema – kibernetinės atakos. Jei įsilaužėliai sutrikdo dirbtiniu intelektu valdomas sistemas, tai gali tapti ne tik IT, bet ir darbo saugos problema.
Kai technologinės sistemos nustoja veikti, darbuotojams tenka improvizuoti ir atlikti užduotis neįprastais būdais. Tai gali padidinti fizinį krūvį ir sukelti pavojingas situacijas.
Ekspertai pateikia realų pavyzdį: 2024 metais Žemutinėje Saksonijoje po kibernetinės atakos viena ligoninė buvo priversta visiškai išjungti savo IT sistemas. Skaitmeninė pacientų duomenų sistema buvo atkurta tik po šešių savaičių.
Tokie incidentai rodo, kad technologinės sistemos, kurios turėtų palengvinti darbą, gali tapti kritiniu saugumo tašku. Jei įsilaužėliai paveikia svarbias sistemas, gali sutrikti medicininės įrangos veikimas, apsauginės sistemos ar net avariniai mechanizmai.
Todėl ekspertai ragina įmones įtraukti kibernetines grėsmes į bendrą darbo saugos analizę. Dirbtinis intelektas gali atnešti daug naudos, tačiau jo diegimas turi būti lydimas aiškių saugumo ir rizikos valdymo sprendimų.
Šaltinis: https://www.fr.de/wissen/ki-revolutioniert-die-arbeitswelt-tuev-warnt-vor-risiken-die-kaum-jemand-auf-dem-schirm-hat-94205803.html
