Vienas smūgis gali sukrėsti pasaulį: ataka prieš šią Irano salą gali sukelti globalią energetikos krizę

Įtampa Artimuosiuose Rytuose pasiekė pavojingą lygį, o analitikai vis dažniau kalba apie scenarijų, kuris galėtų sukelti šoką pasaulinėse energijos rinkose. Dėmesio centre atsidūrė nedidelė, bet strategiškai itin svarbi vieta – Chargo (Kharg) sala Persijos įlankoje, per kurią eksportuojama didžioji dalis Irano naftos.

Ekspertai įspėja, kad galimas smūgis šiai salai galėtų turėti pasaulinių pasekmių. Tai nebūtų tik dar vienas karo epizodas Artimuosiuose Rytuose – toks sprendimas galėtų akimirksniu paveikti naftos kainas, energijos tiekimą ir net pasaulio ekonomiką.

Maža sala, nuo kurios priklauso Irano ekonomika

Chargo sala laikoma pagrindiniu Irano naftos eksporto centru. Čia veikia didžiuliai terminalai, į kuriuos nafta pumpuojama iš šalies telkinių ir vėliau pakraunama į tanklaivius.

Skaičiuojama, kad apie 90 procentų Irano žalios naftos eksporto keliauja būtent per šią salą. Tai reiškia, kad infrastruktūros sunaikinimas ar net laikinas jos sustabdymas galėtų praktiškai paralyžiuoti Irano naftos eksportą – vieną svarbiausių šalies pajamų šaltinių.

Po pakrovimo tanklaiviai plaukia per Hormūzo sąsiaurį – siaurą, bet strategiškai itin svarbų jūrų kelią, per kurį gabenama maždaug penktadalis visos pasaulio naftos. Dėl šios priežasties bet kokia krizė šioje vietoje gali akimirksniu paveikti globalią energijos rinką.

Pasekmes pajustų ne tik Iranas

Nors Kharg sala yra Irano teritorijoje, jos svarba gerokai peržengia vienos šalies ribas. Didžiausia Irano naftos pirkėja yra Kinija, kuri superka didžiąją dalį šio eksporto.

Todėl bet koks smūgis šiai infrastruktūrai galėtų sukelti grandininę reakciją pasaulinėse energijos rinkose. Kinijai tektų skubiai ieškoti alternatyvių tiekėjų, o tai galėtų dar labiau padidinti konkurenciją dėl naftos ir pakelti kainas visame pasaulyje.

Energetikos analitikai pabrėžia, kad tokia situacija galėtų turėti įtakos ne tik degalų kainoms. Brangesnė nafta paprastai reiškia brangesnį transportą, logistiką, gamybą ir net maisto produktus, todėl ekonominis efektas greitai išplistų visoje pasaulio ekonomikoje.

Karas jau destabilizuoja regioną

Pastarosiomis dienomis konfliktas regione sparčiai eskalavo. JAV ir Izraelis vykdo intensyvius oro antskrydžius prieš Irano karinius objektus, siekdami susilpninti šalies gynybinius pajėgumus ir strateginę infrastruktūrą.

Iranas atsako raketų ir dronų atakomis Persijos įlankos regione. Kai kurios raketos jau pataikė į energetikos infrastruktūrą tokiose valstybėse kaip Saudo Arabija, Kataras ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

Tuo pat metu įtampa auga ir jūroje. Hormūzo sąsiauryje pastarosiomis dienomis susitelkė dešimtys komercinių laivų. Kai kurie laivų savininkai netgi atidėjo reisus, bijodami galimų išpuolių.

Tokie incidentai jau pradėjo kelti naftos ir dujų kainas pasaulinėse rinkose.

Paradoksas: Iranas eksportuoja daugiau naftos nei prieš konfliktą

Nepaisant karinių veiksmų, Irano naftos eksportas kol kas ne tik nesumažėjo, bet netgi padidėjo. Analitikų duomenimis, kovo pradžioje eksportas siekė apie 2,1 mln. barelių per dieną.

Tanklaiviai – tarp jų ir Kinijos – toliau atvyksta į Kharg salą pasiimti žalios naftos. Tai leidžia Teheranui išlaikyti svarbiausią pajamų šaltinį net karo sąlygomis.

Tačiau būtent ši situacija ir daro salą vienu svarbiausių potencialių karinių taikinių.

Kodėl JAV vis dar nepuola šio objekto

Nepaisant strateginės reikšmės, Kharg sala iki šiol nebuvo tiesiogiai atakuota. Ekspertai mano, kad pagrindinė priežastis – baimė sukelti nekontroliuojamą pasaulinę energetikos krizę.

Istorija rodo, kad toks scenarijus jau buvo svarstomas. 1979 metais, per JAV įkaitų krizę Teherane, prezidento Jimmy Carterio administracija svarstė galimybę užimti šią salą.

Tačiau planas galiausiai buvo atmestas. Tuomet buvo nuspręsta, kad tokia operacija galėtų sukelti milžinišką šoką pasaulinėse naftos rinkose ir destabilizuoti tarptautinę ekonomiką.

Vienas sprendimas gali pakeisti viską

Dėl šios priežasties Kharg sala šiandien laikoma viena jautriausių vietų pasaulio energetikos žemėlapyje. Jei ji taptų karinio smūgio taikiniu, pasekmės galėtų būti jaučiamos ne tik Artimuosiuose Rytuose.

Analitikai perspėja, kad tokia ataka galėtų staiga sumažinti naftos pasiūlą, pakelti kainas ir sukelti naują pasaulinę energetikos krizę.

Todėl ši nedidelė sala Persijos įlankoje šiandien tampa vienu svarbiausių geopolitinių taškų planetoje – vieta, nuo kurios sprendimų gali priklausyti ne tik regiono saugumas, bet ir pasaulio ekonomikos stabilumas.