Kada sukamas laikas 2026 metų pavasarį? Šią naktį miegosime viena valanda trumpiau

Pavasario laukimas atneša ne tik šiltesnius orus, bet ir tradicinę, daugelio nemėgstamą prievolę – vasaros laiko įvedimą. Nors visuomenėje ir Europos Sąjungos koridoriuose kasmet diskutuojama apie šios praktikos atsisakymą, 2026 metais laikrodžių rodykles vėl teks sukti. Sužinokite tikslią datą, kryptį ir priežastis, kodėl šis procesas vis dar nėra atšauktas.

Tiksli data: kada ir į kurią pusę suksime laikrodžius 2026 m.?

Pagal galiojančias Europos Sąjungos direktyvas, perėjimas prie vasaros laiko visose valstybėse narėse vyksta sinchronizuotai – paskutinį kovo sekmadienį. Tai daroma siekiant išvengti logistinio chaoso tarptautiniame transporte ir versle.

2026 metais vasaros laikas Lietuvoje bus įvedamas kovo 29 dienos naktį (iš šeštadienio į sekmadienį).

• Laikas: Lygiai 03:00 val. nakties.
• Kryptis: Laikrodžio rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį – į 04:00 val.
• Pasekmė: Nors šią naktį miegosime viena valanda trumpiau, pagrindinis vasaros laiko privalumas – gerokai šviesesni ir ilgesni vakarai.

Svarbus priminimas: Dauguma išmaniųjų įrenginių (telefonai, kompiuteriai, išmanieji laikrodžiai), prijungtų prie interneto, laiką atnaujins automatiškai. Tačiau mechaninius sieninius laikrodžius, automobilių prietaisų skydelius bei kai kurią buitinę techniką (orkaites, mikrobangų krosneles) teks perstatyti rankiniu būdu.

Kodėl Europos Sąjunga vis dar neatšaukė laiko sukimo?

Vartotojai paieškos sistemose dažnai ieško atsakymo – ar tai jau paskutinis kartas, kai sukame laiką? Nors viltis buvo didelė, atsakymas yra ne.

Dar 2019 metais Europos Parlamentas (EP) triuškinama balsų dauguma pritarė siūlymui atsisakyti sezoninio laiko keitimo. Buvo planuojama, kad ši praktika baigsis 2021-aisiais. Tačiau procesas visiškai įstrigo dėl kelių esminių priežasčių:

1. Kompromiso trūkumas: Valstybės narės nesugebėjo susitarti, kurį laiką (vasaros ar žiemos) palikti kaip nuolatinį. Pietų Europos šalys norėjo vasaros laiko, o šiaurinės (taip pat ir Lietuva) buvo labiau linkusios likti prie standartinio (žiemos) laiko, kad žiemos rytais nereikėtų eiti į darbą ar mokyklą aklinos tamsos sąlygomis.
2. Išoriniai veiksniai: Pasaulinė COVID-19 pandemija, o vėliau ir geopolitinės krizės, privertė Europos Komisiją šį klausimą nustumti į darbų sąrašo pabaigą.

Šiuo metu direktyva yra „įšaldyta“ Europos Sąjungos Taryboje, ir jokių formalių sprendimų dėl laiko sukimo atšaukimo artimiausiu metu nenumatoma. Todėl laikrodžius suksime dar mažiausiai kelerius metus.

Kaip palengvinti organizmo adaptaciją? Medicinos ekspertų patarimai

Nors viena valanda gali atrodyti smulkmena, medicinos tyrimai rodo, kad pavasarinis laiko sukimas išderina žmogaus cirkadinį ritmą (vidinį biologinį laikrodį). Pirmosiomis dienomis po laiko pakeitimo statistiškai išauga eismo įvykių, širdies smūgių skaičius bei krenta bendras darbingumas.

Kad perėjimas būtų kuo sklandesnis, gydytojai rekomenduoja taikyti šiuos metodus:

• Laipsniškas perėjimas: Likus 3–4 dienoms iki kovo 29 d., pradėkite eiti miegoti ir keltis 15–20 minučių anksčiau nei įprastai.
• Venkite stimuliatorių: Savaitgalį, kai bus keičiamas laikas, antroje dienos pusėje atsisakykite kofeino, stiprios arbatos ir sunkaus, virškinimą apsunkinančio maisto.
• Rytinė saulės šviesa: Sekmadienio rytą (jau pakeitus laiką) stenkitės kuo daugiau laiko praleisti natūralioje dienos šviesoje. Šviesa yra stipriausias signalas smegenims, padedantis sureguliuoti melatonino (miego hormono) gamybą ir prisitaikyti prie naujo ritmo.