Archeologai Tellių‑Faroje pietų Irake aptiko intriguojantį sluoksnį po sumerų griuvėsiais – storą molio ir smėlio nuosėdą, kuri gali būti milžiniško potvynio palikimas. Radinys skatina klausimą, ar žemiau sumerų pamatų neslepiasi dar senesnė, iki šiol mažai žinoma arba visai nepastebėta žmonių bendruomenė, kurios egzistavimas galėtų papildyti arba pakeisti dabartinį supratimą apie ankstyvąją civilizaciją šiame regione.
Kaip vyko tyrimas?
Pennsylvanijos muziejaus vyriausiasis archeologas Erich Schmidt vadovavo kasinėjimams Tellių‑Faroje, šiuolaikiniame Irako pietuose. Po žinomų sumerų pastatų likučiais tyrėjai aptiko netikėtą sluoksnį iš tankaus molio ir smėlio, kuriam būdingos nuosėdos, susiformuojančios po stambių potvynių. Sluoksnis yra žemiau sumerų pamatų, o tai rodo, kad šis įvykis įvyko gerokai prieš toje vietoje susiformavusią sumerų urbanizaciją.
Netikėti radiniai sluoksnio apačioje
Po potvynio nuosėdomis archeologai rado molines lenteles su ankstyvuoju klinikiniu (protoklinikiniu) raštu, spalvotą keramiką ir įvairius buities daiktus, liudijančius aukštą amatininkystės lygį. Radinių pobūdis ir technologinis lygis skyrėsi nuo viršutinių sluoksnių, o tai rodo staigų kultūrinį lūžį tarp dviejų etapų. Tokie skirtumai leidžia manyti, kad aplinkos katastrofa galėjo pertraukti arba transformuoti ankstesnę bendruomenę.
Ką rodo geologiniai sluoksniai?
Geologai pažymi, kad storos molio ir smėlio nuosėdos yra tipinė stichinių potvynių pasekmė. Panašių sluoksnių aptikta ir kituose senovės civilizacijų lopšiuose, pavyzdžiui, Indijos Indo slėnyje bei kai kuriuose Egipto regionuose. Tai leidžia manyti, kad gamtos reiškiniai galėjo lemti rimtus socialinius ir demografinius pokyčius ankstyvose urbanizuotose bendruomenėse.
Mokslinis kontekstas ir reikšmė
Tuo pat metu mokslininkai, tarp jų Matt Lacroix iš MIT tyrimų centro, įspėja, kad geologiniai įrodymai nebūtinai reiškia vieną globalią potvynio katastrofą: skirtingos upių sistemos galėjo patirti panašius reiškinius įvairiu metu. Visgi atrasti artefaktai ir akivaizdūs kultūriniai skirtumai suteikia vertingą informaciją apie tai, kaip gamtos jėgos galėjo staigiai paveikti bendruomenių raidą. Tęsiami kasinėjimai ir tolimesni tyrimai gali atskleisti, ar po potvynio sluoksniu išties glūdi ankstesnės civilizacijos pėdsakai, galintys pakeisti mūsų supratimą apie žmonijos ankstyvuosius etapus.
- Tellių‑Faro – svarbi sumerų archeologinė vietovė;
- Storas molio ir smėlio sluoksnis rasta žemiau sumerų pamatų;
- Radinių komplektas rodo sudėtingą materialinę kultūrą prieš potvynį;
- Kultūrinis plyšys tarp sluoksnių liudija greitus pokyčius;
- Panašios nuosėdos aptiktos ir kituose senovės lopšiuose.
