Varšuvos universiteto archeologų ekspedicija prie senovinės Ptolemaisos krantų Kirenaikoje aptiko didelį sunkių laivų kaupinių kompleksą – povandeninį kapinyną, kuris suteikia naują vaizdą apie regiono laivybą, uosto infrastruktūrą ir jūrinio transporto pavojus. Radiniai, išdėstyti daugiau nei šimto metrų gylyje, rodo sistemingus uosto sutrikimus ir ilgalaikes rizikas, kurios galėjo lemti kelių laivų praradimą bei pakeisti prekybos eigos maršrutus tarp Graikijos ir Šiaurės Afrikos.
Kur ir kaip buvo rasta?
Tiriamieji darbai vyko po ilgos pertraukos 2023 metais, kai Varšuvos universiteto komanda vėl atvyko tirti Ptolemaisos teritorijos šiaurės rytų Libijoje. Maždaug keturių kilometrų atstumu nuo pakrantės povandeninių amforų fragmentų ir kitų krovinio liekanų koncentracija nurodė į įgriuvusių laivų vietą. Tyrėjai naudojo specializuotą povandeninę techniką ir nuotolinės jūros tyrimų įrangą, leidžiančią dokumentuoti objektus daugiau nei šimto metrų gylyje, kur tradicinis nardymas yra ribotas arba pavojingas. Nuoseklūs 2024–2025 metų povandeniniai tyrimai leido kruopščiai aprašyti laivų išsidėstymą ir uosto liekanas.
Ką rado po vandeniu?
Atliekant kasinėjimus aptikti laivų korpusų fragmentai, įvairios amforų dalys, krovinio likučiai ir uostui priklausiusios struktūros. Radiniai apima kolonas, kelių sluoksnių grindinio likučius, inkarus bei gylio matavimo priemones, taip pat medines konstrukcijas ir metalinius laivo elementus, kurie atskleidžia laivų statybos technologijas. Išskirtinis atradimas buvo bronzinis ekipondijų svoris, nulietas moters galvos forma, ir amfora su kristalizuotu vynu. Pastaroji šiuo metu siunčiama konservatoriams bei cheminės analizės laboratorijoms, siekiant nustatyti vyno sudėtį, kilmę ir galimą amžių.
- Vieta: Ptolemaisa, Kirenaika, šiaurės rytų Libija.
- Vadovai: dr. Piotr Jaworski (Varšuvos universitetas) ir ekspedicijos narys Šimonas Lenarczyk.
- Gylys ir atstumas: daugiau nei 100 m gylyje; apie 4 km nuo kranto.
- Laikotarpis: uostas siejamas su senovės graikų ir romėnų veikla; miestas įkurtas IV–III a. pr. m. e.
Reikšmė tyrimams ir ateičiai
Radinių išdėstymas leidžia manyti, jog tai ne pavienis incidentas, o ilgalaikė problema, susijusi su pavojinga įplauka, povandeninėmis kliūtimis, nepakankama molų konstrukcija ar dažna seisminė veikla, taip pat jūros lygio kilimu ir grunto nusėdimu, galinčiu sukelti dalinį uosto įsigriuvimą. Šie veiksniai galėjo paskatinti laivų strigimą ir nuskendimą prie įplaukos. Tolimesnės konservavimo ir cheminės analizės – vyno, medienos bei metalo liekanoms – suteiks duomenų apie vietos ekonominę veiklą, kasdienį gyvenimą ir technologinius sprendimus Ptolemaisos regione.
Surinkti geologiniai ir stratigrafiniai duomenys padės rekonstruoti gruntų pasikeitimus ir jūros lygio svyravimus, todėl tyrimas prisidės prie platesnių geologinių ir klimatinių rekonstrukcijų. Galiausiai ekspedicijos rezultatai lems tiksliau atstatyti senovinės uosto infrastruktūrą, rekonstruoti prekybos maršrutus tarp Graikijos ir Šiaurės Afrikos bei geriau suprasti, kaip gamtiniai procesai formavo uostų istoriją ir ilgalaikes regiono prekybos trajektorijas.