NASA laikinai einanti planetarinės gynybos pareigas doktorė Kelli Fast atvirai pripažino: jei staiga atsirastų asteroidas, artėjantis link Žemės, šiuo metu kosminė agentūra neturi parengto greito būdo jį sustabdyti. Šis pareiškimas akcentuoja situaciją, kai mokslo pažanga kartu išryškina praktinio pasirengimo spragas — trūksta ne tik technologijų greitos reakcijos, bet ir ilgalaikio finansavimo bei tarptautinio koordinavimo.
Holivudo mitai ir tikroji grėsmė
Kinematografiniai vaizdiniai apie kometas ar asteroidus, sunaikinančius visą planetą, traukia dėmesį, tačiau tokio masto katastrofų tikimybė yra labai maža — pagalvertinimai rodo, kad pasaulinio išnykimo grėsmė yra menka. Didesnį susirūpinimą kelia vidutinio dydžio objektai, maždaug 100 metrų ar šiek tiek didesni, vadinami „miestų žudikais“. Tokie asteroidai gali sunaikinti didelį miestą arba sukelti regioninį cunamį, o panašūs įvykiai pasitaiko rečiau, bet vis tiek reikšmingai — maždaug kas kelis tūkstančius ar dešimtis tūkstančių metų. Paskutinis didelis dūžis, dažnai minimas kaip pavyzdys, yra Tunguskos įvykis 1908 metais, nors jis buvo mažesnis už dažnai modeliuojamus scenarijus. Ekspertai pabrėžia skirtumą tarp egzistencinės baimės ir realių, lokalizuotų rizikų: užduotis — nustatyti galimas grėsmes ir turėti veiksmų planą, o ne kurstyti nepagrįstą paniką.
Atradimo spragos ir teleskopų aklieji taškai
Specialistų skaičiavimais, Žemės artumo orbitoje gali suktis apie 25 tūkstančius asteroidų, didesnių nei 140 metrų, tačiau aptikta yra tik maždaug 40 procentų jų. Situaciją gerina naujos kartos instrumentai: Rubin observatorija su dideliu veidrodžiu ir plataus lauko kameromis per bandomąjį laikotarpį aptiko daugiau nei du tūkstančius naujų objektų. Visgi ir jautriausi teleskopai turi ribotų stebėjimo kampų: objektai, artėjantys iš Saulės krypties, dažnai lieka nepastebėti, nes Saulės šviesa juos išblukina. Todėl būtina uždengti aklavietes palydovų tinklu, radaro stebėjimais ir nuolatinėmis sklaidos schemomis, taip pat plėtoti tarptautinį duomenų mainą ir analizės pajėgumus.
Kodėl branduolinis sprogimas nepadės ir ką daryti dabar
DART misija parodė, kad kinetinis smūgis gali šiek tiek pakeisti asteroido orbitą, tačiau šis metodas veikia tik turint pakankamai laiko — idealu turėti keletą metų arba dešimtmečių. Branduolinio sprogdinimo idėja, populiari filmuose, realybėje kelia didelę riziką: detonacija ant arba šalia asteroido gali suformuoti didelį nuolaužų debesį, kurio trajektoriją sunku prognozuoti, o fragmentai gali nukeliauti į Žemę. Be to, pavėluotas ar netikslus bandymas gali perkelti smūgį iš vienos teritorijos į kitą ir sukelti geopolitines pasekmes. Technologinė spraga — trūksta parengtų „greito reagavimo“ kosminių laivų; DART kūrimas užtruko kelerius metus. Ekspertai rekomenduoja investuoti į keletą krypčių: nuolat plėsti žvaigždynų stebėjimus, diegti specializuotus palydovus, kurti iš anksto parengtus interceptorinius laivus, galinčius būti dislokuoti Lagrange taškuose arba kitoje strateginėje pozicijoje, bei stiprinti tarptautinį koordinavimą, finansavimą ir pratybas.
Veiksmų prioritetai
- Plėtoti aptikimo infrastruktūrą ir operatyvius stebėjimus.
- Kurti parengtus interceptorinius sprendimus ir kartu simuliuoti jų veikimą.
- Užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą, finansavimą ir teisinį reguliavimą.
- Gerinti viešąją komunikaciją, kad būtų išvengta panikos ir netikslios informacijos.