Renkantis kietąjį sūrį parduotuvėje, lengva pasimesti tarp gausybės variantų. Iš pirmo žvilgsnio visi jie atrodo panašiai, tačiau sudėtis gali labai skirtis. Būtent ji ir parodo, ar laikote rankoje tikrą sūrį, ar tik jo pakaitalą.
Augaliniai riebalai – pirmas įspėjamasis ženklas
Svarbiausia taisyklė: tikrame kietajame sūryje neturi būti augalinių riebalų. Jei etiketėje matote palmių, saulėgrąžų ar kitus aliejus, tai jau nebe klasikinis sūris, o vadinamasis „sūrio produktas“.
Gamintojai tokius riebalus naudoja tam, kad sumažintų gamybos kainą. Deja, kartu nukenčia ir skonis, ir maistinė vertė. Paprastai tariant – mokate už produktą, kuris tik apsimeta sūriu.
Krakmolas ir priedai – kam jų iš tikrųjų reikia?
Dar vienas dalykas, į kurį verta atkreipti dėmesį – krakmolas. Jis nėra pavojingas pats savaime, tačiau dažniausiai dedamas tam, kad „pagerintų“ prastos kokybės žaliavą ir padidintų produkto tūrį.
Taip pat verta vengti:
- dirbtinių kvapiųjų medžiagų
- skonio stipriklių
- perteklinių konservantų
Ryški, nenatūraliai intensyvi spalva irgi gali išduoti, kad sūris buvo „patobulintas“ dažikliais. Tikras sūris paprastai būna natūralių, švelnių atspalvių.
Kokia turėtų būti gera sudėtis?
Iš tiesų viskas labai paprasta. Kokybiškam kietajam sūriui reikia vos kelių ingredientų:
- pieno (jis visada turi būti pirmoje vietoje)
- raugo
- druskos
- šliužo fermento
Kartais gali būti naudojami minimalūs, leidžiami konservantai (pvz., nitratai), bet jų kiekis turėtų būti labai mažas.
Jei ingredientų sąrašas ilgas ir pilnas neaiškių pavadinimų – tai ženklas, kad produktas buvo stipriai „patobulintas“.
Geras sūris – tai paprasta sudėtis ir natūralūs ingredientai. Kuo mažiau „papildymų“ etiketėje, tuo didesnė tikimybė, kad produktas kokybiškas. Skirkite kelias papildomas sekundes sudėčiai perskaityti – tai padės išsirinkti ne tik skanesnį, bet ir sveikesnį variantą.