Saldymedžio šaknis — viena seniausių vaistinių žaliavų pasaulyje. Ji minima senovės Egipto, Kinijos ir Graikijos medicinos šaltiniuose, o šiandien yra oficialiai registruota vaistinė žaliava daugelyje šalių. Lietuvoje saldymedžio šaknies preparatų galima rasti vaistinėse — sirupų, ekstraktų ir džiovintų šaknų pavidalu. Tačiau kaip ir daugelio vaistažolių, jos vartojimas reikalauja žinių ir apdairumo.
Kas yra saldymedis?
Saldymedis (Glycyrrhiza glabra ir Glycyrrhiza uralensis) — daugiametis žolinis augalas, užaugantis iki dviejų metrų aukščio, su violetiniais žiedais ir išskirtinai ilga šaknimi — ji gali siekti iki 8 metrų gylio. Auga Eurazijos ir Šiaurės Amerikos stepėse bei vidutinio klimato zonose.
Vaistiniais tikslais naudojama tik šaknis — joje sukoncentruotos visos biologiškai aktyvios medžiagos. Šaknys kasamos vėlyvą rudenį, apdorojamos, džiovinamos ir laikomos.
Saldymedžio šaknis turi ryškiai saldų skonį — net 50 kartų saldesnį nei cukrus. Tai lemia glicirhizinas — pagrindinis veikliasis junginys.
Veikliosios medžiagos ir jų poveikis
Glicirhizinas — vertingiausia saldymedžio medžiaga. Jis pasižymi atsikosėjimą lengvinančiu, priešuždegiminiu ir priešopiniu poveikiu. Tyrimai rodo, kad glicirhizinas taip pat turi antivirusinių savybių ir gali sustiprinti bronchus plečiančių vaistų poveikį.
Saponinai — padidina gleivių gamybą kvėpavimo ir virškinimo sistemose, apsaugo gleivinę nuo dirginimo ir skystina susikaupusias gleives bronchuose, todėl jas lengviau atsikosėti.
Flavonoidai — mažina spazmus ir uždegimą, atpalaiduoja lygiuosius bronchų ir žarnyno sienelių raumenis.
Fitoestrogenai — medžiagos, veikiančios panašiai kaip estrogenų hormonai. Tyrimai rodo, kad jos gali palengvinti menopauzės simptomus — karščio pylimą ir diskomfortą.
Kam saldymedžio šaknis padeda?
Kvėpavimo takų ligos — geriausia pagrįsta sritis
Tai pagrindinė ir geriausiai moksliškai pagrįsta saldymedžio šaknies taikymo sritis. Ji naudojama bronchitui, tracheičiui ir įvairių rūšių kosuliui gydyti — ypač kai skrepliai sunkiai atsikosimi.
Saponinai ir glicirhizinas veikia dvejopai: skystina gleives ir mažina bronchų uždegimą. Dėl šios priežasties saldymedžio šaknis įtraukta į oficialius krūtinės vaistažolių rinkinius ir parduodama vaistinėse kaip registruotas vaistinis preparatas.
Virškinimo traktas
Saldymedžio šaknis tradiciškai naudojama hiperacidiniam gastritui ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opoms — remisijos laikotarpiu, kaip papildoma priemonė. Glicirhizinas apsaugo skrandžio gleivinę ir mažina uždegimą.
Svarbu: ūmaus opos paūmėjimo metu saldymedis draudžiamas.
Moterų sveikata
Tyrimai rodo, kad saldymedžio šaknyje esantys fitoestrogenai gali palengvinti menopauzės simptomus. Taip pat fiksuotas teigiamas poveikis menstruacijų skausmui — dėl spazmolitinių ir priešuždegiminių savybių. Tačiau šioje srityje reikia daugiau klinikinių tyrimų.
Antioksidacinis poveikis
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad glicirhizinas ir kitos saldymedyje esančios rūgštys turi antioksidacinį poveikį — saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų pažeidimo. Tai perspektyvi, tačiau dar aktyviai tiriama sritis.
Kaip paruošti namuose
Nuoviras (kosulys, bronchitas)
Du šaukštus džiovintų saldymedžio šaknų užpilkite 200 ml verdančio vandens. Virkite vandens vonelėje ant silpnos ugnies 30 minučių. Nukelkite, palikite 10 minučių, perkoškite ir nuspauskite. Gautą nuovirą praskieskite virintu vandeniu iki 200 ml. Gerkite po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną prieš vartojimą gerai suplakant.
Užpilas (švelnesnis variantas)
Vieną šaukštą džiovintų šaknų užpilkite stikline (200 ml) verdančio vandens. Palikite valandai, nukoškite. Gerkite po vieną valgomąjį šaukštą šilto iki trijų kartų per dieną. Užpilą šaldytuve galima laikyti iki dviejų dienų, tačiau geriau ruošti šviežią kiekvieną dieną.
Vaistinės formos
Vaistinėse galima rasti kelias saldymedžio šaknies formas. Sirupas — populiariausias variantas, ypač vaikams nuo kosulio — vartojamas pagal amžių nurodytas dozes. Tirštas ekstraktas — koncentruotesnis, naudojamas mažesnėmis dozėmis. Džiovintos šaknys — tinka namuose gaminti nuovirams ir užpilams. Kombinuoti krūtinės rinkiniai — saldymedžio šaknis derinama su kitomis vaistažolėmis.
Kontraindikacijos — tai privalote žinoti
Saldymedžio šaknis turi daugiau kontraindikacijų nei daugelis kitų vaistažolių — ypač dėl ilgalaikio vartojimo pavojų.
Nevartoti esant:
- Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos paūmėjimui
- Gastritui (ūminiam)
- Bronchinei astmai
- Individualiai netolerancijai
- Nėštumo ir žindymo metu
- Vaikams iki 1 metų (nuovirai ir užpilai)
Ilgalaikio vartojimo pavojai:
Tai yra vienas svarbiausių aspektų, apie kurį dažnai nutylima. Ilgai vartojant saldymedžio šaknį gali atsirasti:
- Edemos (patinimas) — dėl natrio susilaikymo organizme
- Padidėjęs kraujospūdis — glicirhizinas veikia mineralų apykaitą
- Hemoraginis sindromas — padidėjusi kraujavimo rizika
- Kalio kiekio sumažėjimas kraujyje
Dėl šių priežasčių saldymedžio šaknies kursas neturėtų viršyti 4–6 savaičių be pertraukos ir gydytojo konsultacijos.
Ypač atsargiai jei vartojate: diuretikus, antihipertenziniais vaistus, kortikosteroidus ar kraują skiedžiančius preparatus — saldymedis gali sustiprinti arba susilpninti jų poveikį.
Apibendrinimas
Saldymedžio šaknis — viena efektyviausių natūralių priemonių kvėpavimo takų ligoms gydyti, turinti tvirtą mokslinį pagrindą. Tačiau jos privalumai eina koja kojon su rimtais apribojimais — ilgalaikis vartojimas gali sukelti reikšmingų šalutinių poveikių. Trumpalaikiam vartojimui kosulio ir bronchito metu ji yra saugi ir veiksminga. Ilgesniam kursui — būtina gydytojo konsultacija.
Šaltiniai
- EMA (Europos vaistų agentūra) — Community herbal monograph on Glycyrrhiza glabra, 2012
- Fiore C. et al. A history of the therapeutic use of liquorice in Europe. Journal of Ethnopharmacology, 2005
- Asl M.N., Hosseinzadeh H. Review of pharmacological effects of Glycyrrhiza sp. Phytotherapy Research, 2008
- WHO monographs on selected medicinal plants — Radix Glycyrrhizae, Vol. 1
- Lietuvos farmakopėja — saldymedžio šaknies monografija
