Latvijos vaistininkai ir gydytojai perspėja: Europoje gali pritrūkti antibiotikų. Tai ne teorinė grėsmė — tai problema, kurią jau dabar sprendžia Vokietija ir kitos Europos šalys. Ką tai reiškia Lietuvos gyventojams ir kaip reikėtų elgtis?
Kas vyksta?
Latvijos farmacinės priežiūros asociacijos vykdomoji direktorė Kristīne Jučković ir gydytojas Guntis Belēvičs TV laidoje atkreipė dėmesį į rimtą problemą: Europoje šiuo metu veikia tik viena pilno ciklo antibiotikų gamykla. Tai reiškia, kad didžioji dalis antibiotikinių medžiagų importuojama — daugiausia iš Azijos, ypač Indijos ir Kinijos.
Vokietija į šią grėsmę reagavo konkrečiai — valstybė supirko antibiotikinių žaliavų atsargas, kurios krizės atveju bus paskirstytos vaistinėms. Vaistinės iš šių žaliavų galės gaminti individualius preparatus — vaikams, kūdikiams, suaugusiesiems pagal poreikį.
Latvija — ir plačiau Baltijos šalys — tokio rezervo kol kas neturi.
Kodėl antibiotikų gali pritrūkti?
Problema kyla iš kelių susipynusių veiksnių.
Gamybos koncentracija — per pastaruosius dešimtmečius antibiotikų gamyba iš Europos persikėlė į Aziją dėl mažesnių gamybos kaštų. Šiandien apie 80% antibiotikinių veikliųjų medžiagų pasaulyje gaminamos Kinijoje ir Indijoje.
Tiekimo grandinės trapumas — pandemija, geopolitiniai įtampos ir transporto sutrikimai parodė, kaip greitai gali nutrūkti tarptautinės tiekimo grandinės.
Mažas pelningumas — antibiotikai, ypač senesnės kartos, yra pigūs vaistai. Gamintojai neturi ekonominės paskatos investuoti į naujų antibiotikų kūrimą ar gamybos plėtrą Europoje.
Atsparumas antibiotikams — pasaulinė problema, kuri ilgainiui mažina esamų antibiotikų veiksmingumą, tačiau naujų kūrimas vyksta lėtai.
Kokia situacija Lietuvoje?
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra priklausoma nuo importuotų vaistų. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) stebi vaistų prieinamumą ir skelbia perspėjimus apie laikinus trūkumus — tai vyksta ir dabar su kai kuriais konkrečiais preparatais.
2024–2025 metais Europoje jau buvo fiksuoti laikini amoksicilino, kai kurių cefalosporinų ir vaikams skirtų antibiotikų trūkumai. Lietuvos vaistinės apie tai žino — kai kurie preparatai buvo sunkiai prieinami ar pasikeitė jų formos.
ES lygiu problema pripažinta — Europos vaistų agentūra (EMA) 2023 metais sukūrė specialią darbo grupę vaistų trūkumo problemoms spręsti.
Ką tai reiškia praktiškai?
Svarbu neperskaityti šios žinios kaip pagrindo panikuoti ar pradėti kaupti antibiotikus namuose. Tai yra blogiausia galima reakcija — ir štai kodėl.
Antibiotikų kaupti namuose negalima dėl kelių priežasčių. Pirma, jie galioja ribotą laiką. Antra, neteisingai laikomi antibiotikai praranda veiksmingumą. Trečia — ir svarbiausia — antibiotikai vartojami tik gydytojo paskirti konkrečiai infekcijai. Savarankiškas vartojimas yra viena pagrindinių atsparumo antibiotikams priežasčių.
Ką galite padaryti patys?
Naudokite antibiotikus tik tada, kai būtina. Virusinės infekcijos — gripas, peršalimas, dauguma gerklės skausmų — antibiotikais negydomi. Kiekvieną kartą, kai antibiotikas vartojamas be reikalo, didėja atsparių bakterijų rizika.
Visada baikite paskirtą kursą. Net jei jaučiatės geriau po 3 dienų — nutrauktas kursas sukuria sąlygas atsparių bakterijų išlikimui.
Nesidalinkite antibiotikais su kitais. Preparatas, paskirtas jums konkrečiai infekcijai, gali būti netinkamas kitam žmogui ar kitai ligai.
Domėkitės alternatyvomis lengvesnėms infekcijoms. Daugelis lengvų infekcijų išgyja be antibiotikų — su tinkamu poilsiu, pakankamu skysčių vartojimu ir simptominiais vaistais. Pasitarkite su gydytoju.
Palaikykite imuninę sistemą. Vitaminas D, miegas, fizinis aktyvumas ir subalansuota mityba — tai geriausia profilaktika nuo infekcijų, kurioms galėtų prireikti antibiotikų.
Ką turėtų daryti valstybė?
Latvijos gydytojų iškeltas klausimas yra teisingas ir aktualus visoms Baltijos šalims. Ekspertai siūlo kelis sprendimus: strateginių vaistų atsargų kūrimą valstybės lygiu, vaistinių gamybos pajėgumų palaikymą krizės atvejui, antibiotikinių žaliavų gamybos skatinimą Europoje ir geresnį ES valstybių koordinavimą vaistų tiekimo klausimais.
Lietuva, kaip ES narė, dalyvauja bendruose diskusijose — tačiau konkrečių nacionalinių rezervų kūrimo planų kol kas nėra viešai paskelbta.
Apibendrinimas
Antibiotikų prieinamumo problema Europoje yra reali ir rimta — tačiau ji sprendžiama valstybių ir ES lygiu. Paprasto piliečio atsakas turėtų būti ne antibiotikų kaupimas, o atsakingas jų vartojimas. Kiekvieną kartą vartodami antibiotikus tik tada, kai tikrai būtina, ir visada baigdami paskirtą kursą — prisidedate prie to, kad šie vaistai išliktų veiksmingi ir prieinami visiems.
Šaltiniai
- Latvijos farmacinės priežiūros asociacija — TV24 laida „Dr. Apinis”, 2026 m. kovas
- Europos vaistų agentūra (EMA) — vaistų trūkumo stebėsenos ataskaita, 2025
- Pasaulio sveikatos organizacija — Global Action Plan on Antimicrobial Resistance
- Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) — vaistų prieinamumo stebėsena Lietuvoje
- Europos Komisija — Pharmaceutical Strategy for Europe, 2023
