Žinote tą jausmą — atlyginimas gautas, o po savaitės nežinia kur jis dingo? Tai ne sėkmės ar nesėkmės klausimas. Tai psichologija. Mokslininkai jau dešimtmečius tiria, kodėl net gerai uždirbantys žmonės gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo — ir atsakymai stebina. Patikrinkite, ar šie įpročiai nepažįstami ir jums.
Kodėl protingi žmonės daro neprotingus finansinius sprendimus
Elgsenos ekonomikos tėvas, Nobelio premijos laureatas Danielis Kahnemanas įrodė: finansinius sprendimus dažniau priimame emocijomis, ne protu. Mūsų smegenys nėra pritaikytos racionaliai valdyti pinigus — jos yra pritaikytos išgyventi čia ir dabar. Štai kaip tai pasireiškia kasdieniame gyvenime.
1. Mentalinės sąskaitos — kodėl „netikėti” pinigai išleidžiami greičiau
Psichologas Richardas Thaleris atrado reiškinį, vadinamą „mentalinėmis sąskaitomis”. Žmonės skirtingai vertina pinigus priklausomai nuo to, iš kur jie atėjo. Atlyginimas — saugomas. Premija, lošimo laimėjimas ar grąža iš mokesčių — išleidžiama lengvai ir greitai.
Tačiau tai yra kognityvinis iškraipymas. Pinigai yra pinigai — nepriklausomai nuo šaltinio jų vertė identiška. Tačiau smegenys traktuoja „netikėtus” pinigus kaip „nemokamus” ir leidžia juos be sąžinės graužimo.
Ką daryti: kiekvieną gautą pinigų sumą — atlyginimą, premiją ar grąžą — traktuokite vienodai. Prieš išleisdami premijų pinigus, užduokite sau klausimą: „Ar išleisčiau tai iš atlyginimo?”
2. Dabartinės akimirkos šališkumas — kodėl rytojus visada atrodo toli
Tyrimai rodo, kad žmonės nuosekliai pervertina dabartinį malonumą ir nuvertina būsimą naudą. Smegenys „mato” šiandienos kavą ir desertą daug ryškiau nei pensijos sąskaitą po 30 metų.
Tai evoliucinis mechanizmas — mūsų protėviams reikėjo reaguoti į dabartinius pavojus ir galimybes. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai tampa finansinės nesėkmės priežastimi.
Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad žmonės, kuriems buvo parodytos jų „senstančios” nuotraukos, taupė vidutiniškai dvigubai daugiau nei tie, kuriems buvo rodytos dabartinės. Kai būsimas „aš” tampa realus — finansinis elgesys keičiasi.
Ką daryti: nustatykite automatinį pervedimą į taupomąją sąskaitą iškart gavus atlyginimą — dar prieš galvojant, ką pirkti. Tai vadinamasis „mokėk sau pirmiausia” principas, kurį rekomenduoja dauguma finansų psichologų.
3. Hedonistinė adaptacija — kodėl nauji daiktai nustoja džiuginti taip greitai
Pirkote naują telefoną ir džiaugėtės savaitę. Vėliau — jis tapo tiesiog telefonu. Tai hedonistinė adaptacija — psichologinis mechanizmas, dėl kurio žmonės greitai pripranta prie naujų daiktų ir grįžta į pradinį laimės lygį.
Dėl šio mechanizmo žmonės nuolat perka naujus daiktus tikėdamiesi ilgalaikio džiaugsmo — tačiau tas džiaugsmas visada trumpalaikis. Rezultatas: nuolatinis pirkimas, didėjančios išlaidos ir tas pats laimės lygis.
Tyrimai rodo, kad patirtys — kelionės, koncertai, naujos veiklos — sukelia ilgesnį pasitenkinimą nei materialūs daiktai. Prisiminimai negreitai blėsta kaip naujojo telefono spindesys.
Ką daryti: prieš pirkdami daiktą, paklauskite savęs: „Ar po mėnesio tai man vis dar bus svarbu?” Jei ne — apsvarstykite, ar verta. Investuokite į patirtis, o ne daiktus.
4. Socialinis palyginimas — kodėl kaimyno automobilis kainuoja jūsų santaupas
„Žengti koja kojon su Jonais” — tai ne tik posakis, tai moksliškai įrodyta psichologinė tendencija. Žmonės nuolat lygina save su aplinka ir jaučia spaudimą atitikti socialinę grupę.
Socialinių tinklų era šį mechanizmą sustiprino iki kraštutinumo. Instagram ir Facebook pilni nuotraukų iš atostogų, naujų automobilių ir renovuotų butų. Tyrimai rodo, kad socialinių tinklų naudojimas tiesiogiai koreliuoja su impulsyviu pirkiniais ir mažesniu finansiniu pasitenkinimu.
Tačiau yra ir paradoksas: Nobelio ekonomikos premijos laureatas Angus Deatonas ištyrė, kad pajamos virš tam tikro lygio nebepadidina kasdienio laimės jausmo. Santykinis turtingumas — palyginti su savo aplinka — žmonėms svarbiau nei absoliutus.
Ką daryti: ribokite laiką socialiniuose tinkluose. Lyginkite save tik su savimi prieš metus — ne su draugais ar žinomybėmis. Sukurkite savo „finansinį kompasą”, orientuotą į jūsų vertybes, ne į kitų gyvenimo stilių.
5. Praradimo baimė — kodėl akcijos verčia pirkti tai, ko nereikia
Kahnemanas įrodė, kad praradimo skausmas psichologiškai yra dvigubai stipresnis nei ekvivalentiško laimėjimo džiaugsmas. Tai reiškia, kad prarasti 50 eurų skauda dvigubai daugiau nei džiugina rasti 50 eurų.
Prekybos centrai tai puikiai žino ir naudoja. „Tik šiandien”, „Paskutinės vienetos”, „Akcija baigiasi” — visa tai sukelia praradimo baimę ir verčia pirkti impulsyviai. Jūs neperkate produkto — jūs perkate norą išvengti praradimo.
Tyrimai rodo, kad žmonės, apsiperkantys veikiami akcijų, vidutiniškai išleidžia 20–30% daugiau nei planavo.
Ką daryti: prieš pirkdami akcijinį produktą, paklauskite: „Ar aš pirčiau tai pilna kaina?” Jei atsakymas „ne” — jums to nereikia, nesvarbu kokia nuolaida.
Vienas praktinis žingsnis, kurį galite padaryti šiandien
Finansų psichologai rekomenduoja paprastą, bet veiksmingą metodą — „72 valandų taisyklę”. Kiekvienam neplanniniam pirkiniui virš 30 eurų palaukite tris dienas. Tyrimai rodo, kad per šį laiką daugiau nei 70% impulsyvių norų praeina savaime.
Tai ne apie taupumą ar savęs ribojimą. Tai apie sąmoningumą — kad kiekvienas euro išleidimas būtų jūsų, o ne jūsų smegenų emocijų, sprendimas.
Apibendrinimas
Pinigai „išbėga” ne todėl, kad jų per mažai. Dažniausiai — todėl, kad smegenys veikia pagal senus evoliucinius mechanizmus, kurie šiuolaikiniame vartojimo pasaulyje tampa finansinėmis spąstomis. Penkios psichologinės tendencijos — mentalinės sąskaitos, dabartinės akimirkos šališkumas, hedonistinė adaptacija, socialinis palyginimas ir praradimo baimė — atsakingos už didžiąją dalį neapgalvotų išlaidų. Atpažinkite jas — ir pinigai pradės likti ilgiau.
Šaltiniai
- Kahneman D. Thinking, Fast and Slow. Farrar, Straus and Giroux, 2011
- Thaler R. Misbehaving: The Making of Behavioral Economics. W. W. Norton, 2015
- Deaton A. The Great Escape: Health, Wealth, and the Origins of Inequality. Princeton University Press, 2013
- Hershfield H.E. et al. Increasing Saving Behavior Through Age-Progressed Renderings of the Future Self. Journal of Marketing Research, 2011
- Journal of Consumer Research — impulsyvių pirkimų ir socialinių tinklų ryšio tyrimas, 2023
