Rankų drebulys daugeliui žmonių sukelia nerimą, nes dažnai pirmoji mintis būna susijusi su rimtomis neurologinėmis ligomis. Vis dėlto medicinos specialistai pabrėžia, kad daugeliu atvejų drebančios rankos nėra sunkios ligos požymis. Dažnai tai yra organizmo signalas, kad kūnas patiria per didelę apkrovą, susiduria su tam tikrų medžiagų trūkumu arba patiria laikiną fiziologinį disbalansą.
Neurologai ir šeimos gydytojai pabrėžia, kad tremoras – tai ne pati liga, o simptomas, kuris gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių. Nors Parkinsono liga dažnai minima kalbant apie rankų drebulį, realybėje ją sukelia tik nedidelė dalis atvejų. Kur kas dažniau šį reiškinį lemia gyvenimo būdas, mityba, hormonų pokyčiai ar net vartojami vaistai.
Rankų drebulys ir gyvenimo būdas
Prieš pradedant ieškoti rimtų neurologinių priežasčių, gydytojai rekomenduoja pirmiausia įvertinti kasdienius įpročius ir gyvenimo būdą. Nervų sistema yra itin jautri nuolatiniam pervargimui, todėl kai kurie įpročiai gali tiesiogiai paveikti jos veiklą.
Viena dažniausių rankų drebėjimo priežasčių yra lėtinis miego trūkumas. Daugelis žmonių stengiasi kompensuoti nuovargį kava ar energiniais gėrimais, tačiau dideli kofeino kiekiai stipriai stimuliuoja simpatinę nervų sistemą. Dėl to organizmas tampa nuolat įtemptas, o vienas iš galimų simptomų yra rankų tremoras.
Panašiai veikia ir ilgalaikis stresas arba stiprios emocijos. Kai organizmas ilgą laiką išlieka budrumo būsenoje, raumenyse atsiranda nevalinga įtampa, kuri gali pasireikšti rankų drebėjimu.
Svarbų vaidmenį gali turėti ir psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Reguliarus alkoholio vartojimas bei rūkymas gali sutrikdyti nervinių impulsų perdavimą ir mineralų apykaitą organizme. Pavyzdžiui, alkoholis skatina magnio netekimą, o šio mineralo trūkumas dažnai siejamas su raumenų ir nervų sistemos sutrikimais.
Vitaminų ir mineralų trūkumas
Rankų drebulys kartais gali būti susijęs su tam tikrų vitaminų ir mineralų trūkumu. Vienas svarbiausių yra vitaminas B12, kuris atlieka esminį vaidmenį nervų sistemos veikloje.
Kai organizme trūksta vitamino B12, gali atsirasti įvairūs neurologiniai simptomai: nuolatinis nuovargis, sutrikęs jautrumas, koordinacijos problemos ar net rankų tremoras. Retesniais atvejais šio vitamino trūkumas gali sukelti simptomus, kurie primena Parkinsono ligą.
Kadangi vitaminas B12 daugiausia randamas gyvūninės kilmės produktuose, didesnė jo trūkumo rizika kyla žmonėms, kurie laikosi veganiškos mitybos, turi virškinimo sutrikimų arba dažnai vartoja alkoholį.
Tačiau svarbus ne tik vitaminas B12. Rankų drebėjimą gali lemti ir vitaminų B1 bei B6 trūkumas, taip pat magnio stoka, nes šis mineralas dalyvauja reguliuojant raumenų tonusą ir nervinių impulsų perdavimą.
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų tokie sutrikimai yra grįžtami. Pakoregavus mitybą arba vartojant gydytojo rekomenduotus papildus, simptomai dažnai palaipsniui išnyksta.
Hipertiroidizmas
Dar viena dažna rankų tremoro priežastis yra skydliaukės hormonų disbalansas, ypač hipertiroidizmas. Tai būklė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų – tiroksino ir trijodtironino.
Šie hormonai pagreitina medžiagų apykaitą ir stipriai stimuliuoja nervų sistemą, todėl žmogus gali nuolat jaustis susijaudinęs. Vienas iš matomų šio proceso simptomų yra lengvas, ritmiškas rankų drebulys.
Dažniausiai hipertiroidizmą sukelia Greivso liga, tačiau tremoras gali atsirasti ir esant skydliaukės mazgams arba kai kuriais atvejais sergant Hašimoto tiroiditu.
Rankų drebulį dažnai lydi ir kiti simptomai, tokie kaip:
- padidėjęs širdies plakimas,
- gausus prakaitavimas,
- prastas karščio toleravimas,
- svorio kritimas nepaisant padidėjusio apetito.
Jeigu šie požymiai pasireiškia kartu, būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti hormoninio sutrikimo signalas.
Cukraus trūkumas
Rankų tremoras gali atsirasti ir dėl hipoglikemijos, tai yra būklės, kai gliukozės kiekis kraujyje nukrenta žemiau normos.
Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis nervų sistemai, todėl jos trūkumas sukelia stiprią organizmo reakciją. Tokiu atveju suaktyvėja nervų sistema, o vienas iš signalų tampa rankų drebėjimas.
Didžiausia hipoglikemijos rizika kyla diabetu sergantiems žmonėms, ypač tiems, kurie gydomi insulinu. Tačiau ši būklė gali pasireikšti ir sveikiems žmonėms, pavyzdžiui, po intensyvaus fizinio krūvio, ilgai nevalgius ar vartojant alkoholį.
Hipoglikemijai būdingas rankų drebėjimo ir kitų simptomų derinys, pavyzdžiui:
- stiprus nerimo ar sujaudinimo jausmas,
- šaltas prakaitas ir blyški oda,
- širdies plakimo pojūtis,
- staigus stiprus alkis.
Sunki hipoglikemija gali būti pavojinga gyvybei. Jei žmogus yra sąmoningas, jam reikia kuo greičiau duoti produktų, kuriuose yra paprastųjų cukrų, pavyzdžiui, vaisių sulčių ar saldaus gėrimo. Po to rekomenduojama suvalgyti sudėtinių angliavandenių turinčio maisto, kad stabilizuotųsi cukraus kiekis kraujyje. Jei žmogus praranda sąmonę, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Vartojant tam tikrus vaistus
Rankų drebulys gali atsirasti ir kaip tam tikrų vaistų šalutinis poveikis. Kai kurios veikliosios medžiagos, skirtos gydyti vieną problemą, gali paveikti nervinių signalų perdavimą raumenyse ir sukelti nevalingus jų susitraukimus.
Dažniausiai tremorą gali sukelti:
- bronchus plečiantys vaistai, vartojami sergant astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga,
- kai kurie antidepresantai ir nuotaikos stabilizatoriai, pavyzdžiui, ličio preparatai,
- tam tikri vaistai nuo epilepsijos,
- kai kurie vaistai nuo hipertenzijos ir širdies ritmo sutrikimų.
Vaistų sukeltas tremoras paprastai pasireiškia abiejose rankose vienu metu ir labiausiai pastebimas tada, kai žmogus bando laikyti rankas vienoje padėtyje arba atlikti smulkius judesius, pavyzdžiui, rašyti ar laikyti puodelį.
Jeigu drebulys atsirado pradėjus vartoti naujus vaistus, labai svarbu nenutraukti gydymo savarankiškai. Staigus vaistų nutraukimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, todėl bet kokius pokyčius būtina aptarti su gydytoju.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją
Nors rankų drebulys dažnai yra laikinas ir susijęs su gyvenimo būdu, vis dėlto kai kuriais atvejais būtina medicininė konsultacija. Ypač svarbu kreiptis į gydytoją, jei tremoras:
- atsiranda staiga ir stiprėja,
- trunka ilgą laiką ir nepraeina,
- pasireiškia kartu su kitais neurologiniais simptomais,
- trukdo kasdienėms veikloms.
Tikslią priežastį gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs simptomus, gyvenimo būdą ir atlikęs reikiamus tyrimus. Dažniausiai pakanka paprastų kraujo tyrimų ar neurologinio įvertinimo, kad būtų galima suprasti, kas iš tikrųjų sukelia šį organizmo signalą.
Šaltinis: https://zdrowie.interia.pl/zdrowie/news-to-jeden-z-najczestszych-sygnalow-organizmu-drzenie-rak-ma-s,nId,23189184
