Kai pradeda tirpti rankų pirštai: ką gali reikšti šis pojūtis ir kada sunerimti

Kai pradeda tirpti rankų pirštai: ką gali reikšti šis pojūtis ir kada sunerimti
Kai pradeda tirpti rankų pirštai: ką gali reikšti šis pojūtis ir kada sunerimti Nuotrauka: Pexels / Towfiqu barbhuiya

Vakare laikote telefoną, skaitote žinutę, ir staiga mažylis su bevardžiu pirštu ima dilgčioti tarsi po ilgo gulėjimo ant rankos. Pakratote plaštaką, pakeičiate padėtį, bet nemalonus jausmas neskuba dingti. Vieną kartą numojama ranka, tačiau kai tai pasikartoja prie vairo, darbo kompiuterio ar net pažadina naktį, galvoje atsiranda visai kitas klausimas: ar čia tik nutirpusi ranka, ar jau signalas, kurio nereikėtų ignoruoti?

Pirštų tirpimas nėra diagnozė. Tai pojūtis, kuriuo kūnas gali pranešti apie laikinai suspaustą nervą, nepatogią padėtį, perkrovą, o kartais ir apie būklę, kurią verta aptarti su gydytoju. Svarbiausia – nepanikuoti dėl kiekvieno dilgtelėjimo, bet pastebėti, kada jis kartojasi, kuriuos pirštus apima ir kas vyksta kartu su juo.

Žmogų dažnai erzina ne vien pats tirpimas. Jis ima blaškyti: sunkiau užsegti sagą, iš rankų slysta puodelis, naktį tenka kelis kartus keisti padėtį. Tokie maži nepatogumai per kelias savaites gali tapti nuolatiniu fonu, prie kurio prisitaikoma per ilgai.

Kai ranka „atsiguli“ – dažniausiai kalta padėtis

Dažniausia situacija pažįstama daugeliui: ranka nutirpsta po miego, ilgai atsirėmus alkūne į stalą, susispaudus ant sofos ar nešant sunkesnį krepšį. Tam tikroje padėtyje nervas ar kraujotaka trumpam suspaudžiami, todėl atsiranda dilgčiojimas, nejautra, kartais lyg smulkūs adatėlių dūriai. Pajudinus ranką ir pakeitus laikyseną, pojūtis paprastai palaipsniui praeina.

Tačiau skirtingi pirštai kartais leidžia suprasti, kuri rankos vieta patiria didesnį spaudimą. Tirpimas nykštyje, smiliuje, viduriniame ir dalyje bevardžio piršto gali būti susijęs su riešo srityje dirginamu nervu. Mažylio ir bevardžio piršto pusės tirpimas dažniau jaučiamas, kai ilgai sulenkta alkūnė arba remiamasi į ją. Tai nėra savidiagnozės būdas, bet naudinga detalė pokalbiui su specialistu.

Šiandien rankos retai ilsisi. Valandos prie klaviatūros, telefonas delne, pelė, vairas, pasikartojantys judesiai virtuvėje ar darbe – visa tai gali didinti apkrovą. Žmogus ne visada pajunta vieną aiškią traumą; kartais kūnas tiesiog ima protestuoti po daugybės vienodų, kasdienių judesių.

Nemalonus pojūtis gali prasidėti ne pačiuose pirštuose

Kartais problema slypi ne rieše ir ne delne, o aukščiau – kakle, petyje ar rankoje. Įsitempę raumenys, ilgai palenkta galva prie ekrano, nepatogi miego padėtis gali dirginti nervų kelią, todėl pojūtis nusileidžia iki plaštakos. Tuomet kartu gali mausti kaklą, petį ar ranką, o tirpimas stiprėti sukant galvą arba ilgai sėdint vienoje padėtyje.

Yra ir platesnių priežasčių, kurias gydytojas vertina pagal visą žmogaus savijautą. Pirštų jutimą gali veikti kai kurios medžiagų apykaitos, nervų sistemos ar kraujotakos problemos, tam tikrų medžiagų stoka, vaistai ar žalingi įpročiai. Būtent todėl internete perskaitytas vienas paaiškinimas ne visada tinka konkrečiam žmogui: toks pats dilgčiojimas gali turėti skirtingą kilmę.

Ypač lengva numoti ranka, jei tirpimas atsiranda po sunkios darbo dienos. Dirbantis žmogus jį nurašo nuovargiui, tėvai – vaikų nešiojimui ir miego trūkumui, vyresnis žmogus – amžiui. Vis dėlto amžius ar užimtumas neturėtų būti priežastis kentėti, jeigu pojūtis kartojasi, stiprėja arba pradeda trukdyti įprastiems darbams.

Kai pradeda tirpti rankų pirštai: ką gali reikšti šis pojūtis ir kada sunerimti
Kai pradeda tirpti rankų pirštai: ką gali reikšti šis pojūtis ir kada sunerimtiNuotrauka: Pexels / Towfiqu barbhuiya

Kada nereikia laukti, kol praeis savaime

Skubios pagalbos reikia, jei rankos ar pirštų tirpimas prasideda staiga ir kartu atsiranda veido nutirpimas ar nusvirimas, vienos kūno pusės silpnumas, sutrinka kalba, rega, pusiausvyra, kyla staigus neįprastai stiprus galvos skausmas. Tokie požymiai gali reikšti skubią būklę, todėl nereikėtų laukti ryto, bandyti „pramankštinti“ rankos ar vairuoti pačiam į gydymo įstaigą – reikia skambinti 112.

Greitai kreiptis medicininės pagalbos taip pat verta, jei tirpimas atsirado po traumos, ranka pastebimai silpsta, tampa šalta, blyški ar melsva, stipriai skauda, nepavyksta pajudinti pirštų. Neramina ir tas atvejis, kai nejautra nepraeina pakeitus padėtį arba apima vis didesnę rankos dalį. Kūnas ne visuomet siunčia garsų signalą, tačiau staigus funkcijos pokytis yra signalas, į kurį verta reaguoti rimtai.

Jeigu simptomai nėra staigūs, bet kartojasi kelias savaites, žadina naktį, trukdo dirbti ar pastebite, kad silpnėja suėmimas, protinga registruotis pas šeimos gydytoją. Jam bus svarbu žinoti, kada tai prasidėjo, kurie pirštai tirpsta, ar yra skausmas kakle arba rieše, ar simptomą provokuoja darbas ir miegas. Tokios detalės dažnai padeda greičiau pasirinkti, kokių tyrimų ar konsultacijų reikia.

Maži pokyčiai gali daug pasakyti ir palengvinti

Kol laukiate vizito arba stebite pavienį, aiškiai su padėtimi susijusį tirpimą, verta pažvelgti į savo dienos ritmą. Darykite trumpas pertraukas nuo klaviatūros ir telefono, neįremkite alkūnių į kietą stalo kraštą, stenkitės nelaikyti riešo ilgai stipriai sulenkto. Naktį kai kuriems žmonėms palengvėja vien nuo to, kad ranka nepaliekama po galva ar kūnu.

Nereikia agresyviai tampyti ar „laužyti“ nutirpusios rankos – švelnus pajudinimas ir padėties pakeitimas yra saugesnis pasirinkimas. Jei įtariate, kad pojūtį provokuoja konkretus darbas, pabandykite kelioms dienoms pakeisti rankos padėtį, darbo vietos aukštį ar dažniau kaitalioti veiklą. Tai gali ne tik palengvinti, bet ir parodyti gydytojui svarbų ryšį tarp simptomų ir apkrovos.

Verslui ir darbdaviams čia taip pat yra apie ką pagalvoti. Žmogus, kuris visą pamainą kartoja tuos pačius judesius arba dirba nepatogioje padėtyje, ne visada gali tiesiog sustoti, kai pradeda tirpti pirštai. Ergonomiškesnė darbo vieta ir realios pertraukos nėra prabanga – jos gali padėti išvengti to, kad menkas diskomfortas virstų ilgai trunkančia problema.

Pirštų tirpimas dažnai būna paprastas priminimas pakeisti padėtį ir pailsinti ranką. Tačiau kai jis kartojasi, trukdo miegoti, silpnina plaštaką ar atsiranda kartu su staigiais neurologiniais požymiais, laukimas nėra stiprybė. Kartais geriausia, ką galime padaryti savo rankoms, – ne priprasti prie jų siunčiamo signalo, o laiku jį išgirsti.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius