Kraujažolė nuo seno laikoma vienu žinomiausių vaistinių augalų Europoje. Šis augalas su baltais arba rausvais žiedais auga pievose, pakelėse ir laukuose, o liaudies medicinoje jis naudojamas jau šimtmečius. Nors dažniausiai minima jos savybė stabdyti kraujavimą, kraujažolė turi ir daug kitų organizmui naudingų savybių.
Augalas žinomas ir moksliniu pavadinimu Achillea millefolium, kuris siejamas su graikų mitologijos herojumi Achilu. Pasakojama, kad būtent šiuo augalu jis gydydavo sužeistus karius, todėl kraujažolė ilgą laiką buvo vadinama ir „kareivio žole“.
Kaip atpažinti kraujažolę
Botanikai kraujažolę priskiria astrinių (Asteraceae) šeimai. Tai daugiametis žolinis augalas, paprastai užaugantis iki maždaug vieno metro aukščio.
Jam būdingi smulkiai suskaldyti lapai ir nedideli balti arba rausvi žiedai, susitelkę į skėtinius žiedynus. Medicininiais tikslais dažniausiai naudojama viršutinė augalo dalis – stiebai, lapai ir žiedai.
Žolė paprastai renkama žydėjimo laikotarpiu iki rugpjūčio vidurio, o po to džiovinama gerai vėdinamoje vietoje.
Kokios medžiagos slypi kraujažolėje
Kraujažolėje aptinkama daug biologiškai aktyvių junginių. Tarp jų:
alkaloidai (achileinas ir betonicinas), eteriniai aliejai, glikozidai, organinės rūgštys, karčiosios medžiagos, karotenas, vitaminai C ir K.
Dėl šių medžiagų augalas pasižymi keliomis svarbiomis savybėmis. Tyrimai rodo, kad kraujažolė gali turėti:
kraujavimą stabdantį, priešuždegiminį, spazmus mažinantį, žaizdas gydantį ir tulžies išsiskyrimą skatinantį poveikį.
Kaip kraujažolė naudojama medicinoje
Šiuolaikinėje medicinoje kraujažolė dažniausiai naudojama kaip pagalbinė priemonė kompleksiniame gydyme. Ji gali būti skiriama esant gausesniam menstruaciniam kraujavimui arba virškinimo trakto spazmams.
Liaudies medicinoje jos panaudojimas dar platesnis. Augalas vartojamas:
- esant įvairiems kraujavimams
- virškinimo sutrikimams ir apetito stokai
- kepenų ir tulžies takų problemoms
- odos žaizdoms ir uždegimams gydyti
Išorėje kraujažolės nuovirai ar kompresai kartais naudojami žaizdoms, spuogams ar odos sudirgimams gydyti.
Nauda virškinimui
Kraujažolės užpilai pasižymi kartoku skoniu, kuris skatina seilių ir skrandžio sulčių išsiskyrimą. Dėl to gali pagerėti apetitas ir virškinimo procesai.
Be to, augalas gali padėti sumažinti skrandžio, žarnyno ir tulžies latakų spazmus, todėl kartais naudojamas sergant tam tikromis virškinimo sistemos ligomis.
Kada kraujažolės vartoti nereikėtų
Nepaisant naudingų savybių, kraujažolė tinka ne visiems. Specialistai rekomenduoja jos vengti:
vaikams iki 12 metų, nėščioms ir žindančioms moterims, žmonėms, alergiškiems šio augalo komponentams.
Taip pat atsargiai ją turėtų vartoti žmonės, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus arba turi padidėjusį kraujo krešėjimą.
Kai kuriais atvejais gali pasireikšti alerginės reakcijos – odos bėrimas ar niežulys, todėl atsiradus tokiems simptomams vartojimą reikėtų nutraukti.
Augalas, kurio vertė išliko šimtmečius
Fitoterapeutai pabrėžia, kad kraujažolė išlieka vienu universaliausių vaistinių augalų. Ji naudojama tiek vidaus, tiek išoriniam gydymui ir dažnai derinama su kitomis žolelėmis įvairiuose vaistažolių mišiniuose.
Tačiau kaip ir su bet kuriais augaliniais preparatais, svarbiausia laikytis saiko ir rekomenduojamų dozių, o esant rimtesnėms sveikatos problemoms – pasitarti su gydytoju.
