Braškių sezonas pagaliau įsibėgėja, o turgavietėse ir parduotuvėse vis dažniau galima pamatyti pilnas dėžes šių kvapnių uogų. Kartu atsiranda ir visiems pažįstamas klausimas – kaip suprasti, kurios braškės yra vietinės, o kurios atkeliavo iš užsienio? Iš pirmo žvilgsnio jos gali atrodyti labai panašiai, tačiau iš tiesų skirtumų tikrai yra, ir juos galima pastebėti net be specialių žinių.
Pirmiausia viską išduoda skonis ir kvapas
Pats svarbiausias skirtumas tarp vietinių ir importuotų braškių dažniausiai atsiskleidžia ne išvaizdoje, o skonyje. Vietinės braškės paprastai būna saldesnės, sodresnio skonio ir turi tą ryškų, vasarišką braškių aromatą, kurio daugelis taip laukia kiekvieną sezoną. Tuo tarpu importuotos braškės dažnai atrodo gražiai, bet jų skonis būna švelnesnis, ne toks ryškus, kartais net kiek vandeningas.
Labai daug pasako ir kvapas. Vietinės braškės dažniausiai kvepia stipriai ir natūraliai – vos priėjus prie dėžutės jau galima pajusti saldų aromatą. Importuotos braškės neretai beveik nekvepia arba jų kvapas būna labai silpnas. Taip dažniausiai nutinka todėl, kad jos skinamos anksčiau, dar ne visai prinokusios, kad geriau atlaikytų ilgesnį transportavimą.
Išvaizda gali būti apgaulinga, bet ir ji daug pasako
Žiūrint į braškes verta prisiminti vieną paprastą taisyklę: vietinės ne visada atrodo tobulai. Jos dažniausiai būna nevienodo dydžio, gali būti kiek smulkesnės, kartais netaisyklingos formos ar šiek tiek deformuotos. Tačiau būtent toks netobulumas dažnai ir yra natūralumo ženklas.
Importuotos braškės dažniausiai atrodo daug vienodesnės. Jos paprastai būna didesnės, tvirtesnės, gražesnės formos ir vizualiai tvarkingesnės. Be to, jos dažnai būna kietesnės, nes taip geriau pakelia transportavimą ir ilgesnį laikymą. Vietinės braškės dažniausiai būna minkštesnės, sultingesnės ir trapesnės, nes jos labiau sunokusios.
Jus taip pat gali sudominti
Skirtumų galima pastebėti ir spalvoje. Importuotos braškės dažnai būna labai ryškiai ir tolygiai raudonos. Vietinės gali būti ne tokios vienodos – jų spalva svyruoja nuo šviesesnės iki sodriai raudonos, o vidus neretai būna šviesesnis nei išorė. Tai dažnai rodo natūralesnį nokimą.
Nepamirškite pažvelgti į kotelį ir paviršių
Dar vienas svarbus ženklas – braškės kotelis. Šviežiai nuskintų vietinių braškių koteliai paprastai būna ryškiai žali, gaivūs ir tvirti. Jei kotelis jau patamsėjęs, apdžiūvęs ar atrodo pavargęs, tai gali reikšti, kad uogos jau kurį laiką buvo laikomos po skynimo.
Kai kas atkreipia dėmesį ir į sėklytes. Vietinių braškių paviršiuje jos dažnai būna kiek ryškesnės ir labiau matomos, o importuotų braškių paviršius kartais atrodo glotnesnis ir „tvarkingesnis“. Žinoma, vien iš vieno požymio spręsti nereikėtų, tačiau visų ženklų visuma dažniausiai leidžia susidaryti gana tikslų vaizdą.
Trumpai tariant, jei norite atpažinti vietines braškes, pasikliaukite ne vien gražia išvaizda. Daugiausia pasako kvapas, skonis, tekstūra, spalvos natūralumas ir šviežias kotelis. Tikros vietinės braškės gal ir ne visada bus pačios gražiausios, tačiau labai dažnai jos bus pačios kvapniausios ir skaniausios.
