Tuščiavidurė braškės šerdis dažnai atrodo įtartinai, ypač kai uoga iš išorės didelė, gražiai raudona ir visiškai sveika. Tačiau pati skylė viduje dar nėra gedimo ženklas. Dažniausiai tai augimo metu atsiradęs defektas, susijęs su nepilnu apdulkinimu, orų svyravimais ar netolygia drėgme. Pavojų rodo ne tuštuma, o pelėsis, rūgštus kvapas, gleivėtas paviršius ir tamsios įdubusios dėmės.
Kodėl graži braškė viduje būna tuščia
Braškė nėra paprastas vientisas vaisius, kuris visada užauga tolygiai nuo centro iki kraštų. Jos forma ir vidus priklauso nuo to, kaip vystėsi visa uoga, ar ji buvo gerai apdulkinta, ar augimo metu nepatyrė streso.
Viena dažniausių tuščiavidurio centro priežasčių – nepilnas apdulkinimas. Ant braškės paviršiaus esantys maži taškeliai, kuriuos dažnai vadiname sėklytėmis, turi reikšmės tam, kaip formuojasi uoga. Jeigu dalis jų nebuvo tinkamai apdulkinta, braškė gali augti netolygiai: išorė atrodo graži, bet vidus neužsipildo tvirtu minkštimu.
Įtakos turi ir oras. Vėsios naktys, staigus atšilimas, sausros laikotarpiai ar nereguliarus laistymas gali lemti, kad uoga auga greitai, bet jos minkštimas nespėja susiformuoti taip tankiai, kaip turėtų. Tokiu atveju viduje gali atsirasti didesnė ar mažesnė ertmė.
Svarbi ir veislė. Kai kurios braškės natūraliai būna didesnės, minkštesnės, puresnio minkštimo. Jose tuščiaviduriai tarpai pasitaiko dažniau. Tai nereiškia, kad tokia uoga prasta – ji vis tiek gali būti saldi, sultinga ir tinkama valgyti.
Kitaip tariant, skylė braškėje dažniau pasako apie augimo sąlygas, o ne apie tai, kad uoga sugedo.
Kada tokią braškę galima valgyti
Tuščiavidurę braškę galima valgyti, jei ji atrodo ir kvepia normaliai. Uoga turėtų būti tvirta arba bent jau nepažliugusi, be pelėsio, be rūgštaus ar fermentaciją primenančio kvapo. Minkštimas turi būti įprastos spalvos, nepatamsėjęs, neglitus ir neįdubęs.
Labiausiai verta apžiūrėti vietą prie kotelio ir tas dalis, kur braškė buvo paspausta ar pažeista. Būtent ten dažniausiai prasideda gedimas. Jei perpjovus matote tik tuščią ertmę, bet aplink ją minkštimas švarus, rausvas ar raudonas, be įtartinų dėmių, pati skylė nėra priežastis uogą išmesti.
Tokios braškės gali būti šiek tiek kitokios tekstūros. Kartais jos būna vandeningesnės, minkštesnės arba trapesnės pjaustant. Jas galima valgyti šviežias, dėti į košę, blynus, varškę, kokteilius ar desertus. Jei uoga labai didelė ir ertmė plati, geriau jos ilgai nelaikyti – perpjauta braškė greičiau praranda šviežumą.
Svarbu nepainioti tuščiavidurio centro su kenkėjų pažeidimais. Jei braškėje būtų vabzdžių ar lervų pažeidimų, dažniausiai matytųsi ir kiti ženklai: minkštos vietos, patamsėjimai, graužimo pėdsakai ar neįprastai pažeistas minkštimas. Vien lygi ertmė centre dar nereiškia, kad uoga „sukirmijusi“.
Kokias braškes geriau iškart išmesti
Visai kita situacija, jei braškė turi pelėsio. Balta, pilkšva ar žalsva apnaša yra aiškus signalas, kad tokios uogos valgyti nereikėtų. Braškės yra minkštos ir vandeningos, todėl gedimas jose plinta greitai. Jei uoga labai minkšta ir supelijusi, vien nupjauti matomą vietą nepakanka.
Atsargiai reikėtų vertinti ir braškes, kurios yra slidžios, šlapios, tarsi pažliugusios, turi tamsių įdubusių dėmių ar skleidžia rūgštų, fermentuotą kvapą. Tokios uogos jau praradusios šviežumą ir gali sukelti virškinimo sutrikimų, ypač jautresniems žmonėms, vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms.
Dar vienas ženklas – neįprastas minkštimo vaizdas perpjovus. Jei aplink ertmę matyti rudos, pilkos ar gleivėtos vietos, jei uoga limpa prie pirštų ir kvepia ne braške, o rūgimu, jos geriau neragauti.
Braškes taip pat reikia plauti tinkamu metu. Geriausia tai daryti prieš pat valgant, po tekančiu vandeniu. Jei nuplausite visą indelį iš anksto ir paliksite šaldytuve, drėgmė pagreitins gedimą. Tai ypač aktualu pavasarį ir vasaros pradžioje, kai uogos dažnai keliauja iš turgaus, parduotuvės ar pakelės prekybos vietos.
Tuščias braškės vidurys nėra svarbiausias dalykas, kurio reikia bijoti. Daug svarbiau – kvapas, paviršius, minkštimo spalva ir pelėsio nebuvimas. Jei uoga švari, gaiviai kvepia ir neturi gedimo požymių, skylė viduje dažniausiai tėra augimo ypatybė, o ne priežastis atsisakyti visos saujos braškių.
