Kai sode ar vejoje atsiranda kurmiarausių, pirma mintis dažniausiai būna labai paprasta: kaip juos kuo greičiau išvyti. Iš pradžių vienas kauburėlis dar neatrodo tragedija, bet kai jų daugėja, nuotaika greitai sugenda. Sugadinta veja, iškilnota žemė, pakeltos lysvės ir nuolatinis jausmas, kad po sklypu verda slaptas gyvenimas. Todėl visai nenuostabu, kad žmonės ieško paprasto ir pigaus būdo, kuris padėtų bent jau sumažinti šią problemą.
Vienas dažniausiai minimų naminių variantų yra paprastas stalo actas. Būtent jį daugelis pila į kurmio urvą ar naudoja aplink aktyvias vietas, nes stiprus kvapas kurmiams labai nemalonus. Tai nėra stebuklas, kuris vieną kartą panaikina problemą visam laikui, bet kaip atbaidanti priemonė actas tikrai minimas dažnai. Svarbiausia tik suprasti, kad čia kalbama ne apie „išnaikinimą“, o apie bandymą priversti kurmį ieškoti ramesnės vietos.
Kodėl actas gali padėti ir kaip jį naudoti teisingai
Kurmiai labai jautriai reaguoja į stiprius kvapus. Būtent tuo ir remiasi šis paprastas būdas. Actas turi aitrų, rūgštų kvapą, kuris po žeme laikosi ilgiau nei atviroje vietoje. Dėl to jis gali kurį laiką erzinti kurmį ir paskatinti jį trauktis iš aktyviai naudojamų tunelių.
Dažniausiai žmonės daro taip: sumaišo vieną dalį balto acto su keliomis dalimis vandens ir šį skystį pila tiesiai į aktyvesnius kurmiarausius ar tunelių angas. Kiti ne pila, o sudrėkina skudurėlius ir įkiša juos arčiau landų. Abu variantai remiasi tuo pačiu principu — kuo stipresnis ir ilgiau laikantis kvapas, tuo didesnė tikimybė, kad gyvūnas toje vietoje nesijaus patogiai.
Tačiau labai svarbu nepadaryti vienos klaidos: nepilti tirpalo tiesiai ant augalų, daržovių ar jų šaknų. Actas gali pakenkti ne tik kurmiui nemaloniu kvapu, bet ir pačiam augalui. Todėl jei problema yra vejoje ar tuštesniame sodo kampe, šis būdas tinkamesnis. O jei kalbame apie jautrias lysves, su actu geriau elgtis atsargiau.
Kodėl vien tik acto dažniausiai neužtenka
Šita vieta labai svarbi. Daugelis tikisi, kad užteks vieną kartą kažką supilti į urvą, ir kurmis iš karto dings visam laikui. Taip dažniausiai nebūna. Kurmiai juda, kasa naujus tunelius, o po lietaus ar laistymo kvapas gerokai susilpnėja. Todėl tokį būdą paprastai tenka kartoti.
Dar daugiau — jei jūsų sklypas kurmiui labai patogus, jis arba grįš, arba jo vietą užims kitas. O kurmiui patogu ten, kur puri dirva, daug sliekų, lervų ir mažiau trikdymo. Todėl vien kvapo atbaidymo dažnai nepakanka. Kur kas geriau veikia tada, kai kartu imamasi ir kitų priemonių: nuolat išlyginami kauburėliai, stebimos aktyviausios vietos, naudojami vibraciniai atbaidytojai ar kitos priemonės, kurios neleidžia kurmiui ramiai įsitvirtinti.
Kitaip tariant, actas gali būti gera pradžia, bet ne visada galutinis atsakymas. Tai labiau nebrangus ir paprastas pirmas žingsnis, kurį verta išbandyti, kol dar nenorite imtis sudėtingesnių sprendimų.
Ką dar verta daryti, jei kurmiai varo iš proto
Jei matote, kad kurmiai grįžta nuolat, verta galvoti plačiau. Kai kurie žmonės naudoja ricinos aliejaus pagrindu paruoštus mišinius, kiti stato vibruojančius ar ultragarsinius atbaidymo kuoliukus, dar kiti bando sukurti kuo daugiau trikdymo aktyviose vietose. Kartais padeda ir paprasčiausias reguliarumas — jei nuolat reaguojate iškart, kurmis neturi laiko patogiai apsistoti.
Jei norisi švelnesnio, sodui saugesnio varianto, verta pradėti būtent nuo kvapinių priemonių ir stebėjimo. Ne kiekvienas kauburėlis reiškia, kad reikia imtis drastiškų veiksmų. Bet jei veja ar lysvės jau rimtai kenčia, delsti irgi neverta.
Svarbiausia suprasti vieną dalyką: geriausiai veikia ne vienas stebuklingas triukas, o kelių paprastų veiksmų derinys. Actas gali būti viena iš tų priemonių, kuri padeda pradėti kovą su kurmiais greitai, pigiai ir be sudėtingo pasiruošimo. Ir būtent todėl ši gudrybė taip išpopuliarėjo — ji paprasta, suprantama ir daugeliui pasiekiama iš karto.
