Geltonas šviesoforo signalas Lietuvoje vis dar yra viena dažniausiai neteisingai suprantamų eismo taisyklių vietų. Dalis vairuotojų geltoną šviesą vis dar priima kaip „paskutinę progą pravažiuoti“, kiti, priešingai, stabdo taip staigiai, kad sukelia pavojų važiuojantiems iš paskos. Abu kraštutinumai gali baigtis blogai, nes pagal Lietuvos Kelių eismo taisykles geltonas signalas yra draudžiamasis, tačiau jo taikymas priklauso nuo konkrečios situacijos.
Pagal KET 73.7 punktą geltonas signalas draudžia eismą ir informuoja, kad šviesoforo signalai pasikeis. Kitaip tariant, bendroji taisyklė paprasta: jei dega geltona, važiuoti negalima. Tačiau KET kartu numato ir svarbią išimtį — jei vairuotojas, užsidegus geltonam signalui, galėtų sustoti tik staigiai stabdydamas, jam leidžiama važiuoti toliau. Tai numatyta KET 166 punkte.
Ką tai reiškia praktiškai
Svarbiausia suprasti, kad geltonas signalas nėra leidimas sąmoningai spartinti automobilį, kad „dar spėtumėte“. Įstatymas neleidžia pravažiuoti per geltoną vien todėl, kad taip patogiau. Jis leidžia nebestoti tik tada, kai saugiai sustoti jau nebeįmanoma be staigaus stabdymo. Tai reiškia, kad jei iki stop linijos ar sankryžos dar yra pakankamas atstumas, vairuotojas turi stabdyti.
Pavyzdžiui, jei važiuojate mieste leistinu greičiu ir geltona užsidega tada, kai iki sankryžos dar yra pakankamai vietos švelniai sustoti, jūs privalote tą padaryti. Tačiau jei geltona įsijungia tada, kai jau beveik kertate stop liniją ir stabdyti reikėtų staigiai, KET leidžia važiuoti toliau. Tokia išimtis įtraukta ne dėl patogumo, o dėl saugumo — staigus stabdymas gali būti pavojingesnis už tolygų sankryžos pervažiavimą.
Didžiausia klaida – „spustelėti gazą“
Bene dažniausia problema Lietuvos keliuose yra ne pati taisyklė, o jos interpretacija. Kai kurie vairuotojai geltoną signalą suvokia kaip paskatinimą paspausti akceleratorių ir „pralįsti“. Tačiau tokio elgesio KET nenumato. Išimtis dėl staigaus stabdymo skirta tik tiems atvejams, kai vairuotojas jau nebeturi realios ir saugios galimybės sustoti, o ne tiems, kurie pasirenka nebestoti.
Tai ypač svarbu sankryžose su intensyviu eismu ir pėsčiųjų srautais. Vienas vairuotojas gali nuspręsti „dar spėti“, tuo metu kitas jau ruošiasi pajudėti iš šalutinės krypties ar pėstieji laukia žalio signalo. Būtent todėl geltonas signalas teisėje laikomas draudžiamuoju — kad sankryžos nebūtų kertamos „iš inercijos“ ar pagal nuotaiką.
Ką daryti, jei į sankryžą įvažiavote dar degant žaliam
Čia yra kita labai svarbi situacija, kurią vairuotojai dažnai painioja su važiavimu per geltoną. Jei į sankryžą įvažiavote teisėtai, tai yra degant leidžiamam signalui, jūs turite teisę ją užbaigti ir išvažiuoti net tuo atveju, jeigu išvažiuojant signalas jau pasikeitė į geltoną ar raudoną. Tai numato KET 162 punktas.
Tai reiškia, kad jei sankryžą pradėjote kirsti degant žaliai, jūs negalite tiesiog sustoti viduryje sankryžos vien todėl, kad užsidegė geltona. Priešingai — turite atlaisvinti sankryžą. Tačiau ši taisyklė netaikoma automatiškai visais atvejais: jei sankryžoje prieš kitą šviesoforą yra pažymėta stop linija, tada kiekvienas šviesoforas vertinamas atskirai.
Geltonas, mirksintis geltonas ir raudonas su geltonu – tai ne tas pats
Dar viena dažna painiava kyla dėl to, kad vairuotojai geltoną signalą maišo su kitomis panašiomis šviesoforo būsenomis. Pagal KET 73.9 punktą mirksintis geltonas signalas leidžia eismą, tačiau įspėja, kad sankryža ar perėja tuo metu nėra reguliuojama. Tokiu atveju reikia vadovautis pirmumo ženklais, kelio žymėjimu ir bendromis eismo taisyklėmis.
Tuo tarpu kartu degantys raudonas ir geltonas signalai taip pat draudžia eismą. KET 73.8 punktas aiškiai nurodo, kad tokia signalų kombinacija tik įspėja, jog netrukus bus įjungtas žalias signalas. Važiuoti dar negalima. Tai reiškia, kad pajudėti „iš anksto“, vos pamačius raudoną su geltonu, irgi negalima.
Kaip vairuotojui suprasti, ar stabdyti, ar važiuoti toliau
Praktiškai sprendimą lemia trys dalykai: greitis, atstumas iki sankryžos ir saugumas. Jei važiuojate leistinu greičiu ir matote, kad iki stop linijos galite sustoti tolygiai, turite tai daryti. Jei geltona įsijungė tada, kai esate per arti ir normalus stabdymas jau neįmanomas, KET leidžia važiuoti toliau. Tačiau svarbu, kad tai būtų objektyvi situacija, o ne subjektyvus noras „nesustoti“.
Dėl to vairuotojams praktiškai labai svarbu važiuoti tokiu greičiu, kad artėjant prie sankryžos jie galėtų priimti saugų sprendimą. Jei nuolat važiuojama per greitai, geltonas signalas tampa pretekstu rizikingai manevruoti. Policija ir saugaus eismo specialistai ne kartą yra akcentavę, kad ši KET išimtis nepanaikina pareigos laikytis leistino greičio.
Kas gresia, jei per geltoną važiuojama neteisėtai
Kadangi geltonas signalas pagal KET yra draudžiamasis, važiavimas degant geltonam, kai buvo galima saugiai sustoti, vertinamas kaip važiavimas esant draudžiamam signalui. Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui numatyta bauda vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų.
Todėl tai nėra tik teorinis ginčas tarp vairuotojų. Neteisingas sprendimas prie geltono signalo gali baigtis ne tik bauda, bet ir avarine situacija. Ypač jei sankryžoje tuo metu pradeda judėti kiti eismo dalyviai arba jau pajuda pėstieji.
Kodėl abejonių vis dar tiek daug
Pagrindinė priežastis ta, kad geltonas signalas yra pereinamoji, vos kelias sekundes trunkanti būsena. Vairuotojas sprendimą turi priimti akimirksniu, o situacija priklauso nuo greičio, atstumo, kelio dangos ir transporto srauto. Dėl to žmonės dažnai prisimena ne pačią taisyklę, o savo įprotį: vieni stabdo per anksti ir per stipriai, kiti važiuoja „iš įpratimo“. Tačiau KET čia gana aiškios — geltona draudžia, išskyrus atvejus, kai sustoti būtų nesaugu dėl būtinybės staigiai stabdyti.
Trumpa išvada vairuotojams
Jei norite prisiminti vieną taisyklę, ji skamba taip: degant geltonam šviesoforo signalui paprastai reikia stoti. Važiuoti leidžiama tik tada, kai prieš sankryžą saugiai sustoti jau nebeįmanoma be staigaus stabdymo. Mirksintis geltonas yra visai kita situacija, o raudonas kartu su geltonu taip pat dar draudžia važiuoti.
Taigi atsakymas į klausimą „ar galima važiuoti degant geltonam?“ Lietuvoje yra toks: paprastai – ne, bet išimtinai – taip, jei kitaip tektų stabdyti staigiai ir nesaugiai. Būtent čia ir slypi visa painiava, dėl kurios vairuotojai vis dar abejoja.
